Namai proto ligoniams.

Tauragės rajono Adakavo pensione gyvena 200 įvairaus amžiaus žmonių su protine negalia. Mums paskambinęs Juozas Gervelis skundėsi šiukščiu sanitarų elgesiu ir priekabiavimu. Susitikus akis į akį, prisipažino gerokai perlenkęs lazdą, o ir pats nesąs šventas. Vieni bendruomenės nariai sakė čia gyvenantys kaip Dievo ausy, antri - kad čia juos atlakino "balti žirgai", treti skundėsi, jog artimieji, užgyvenę jų turtą ir pavertę "bepročiais", įkišo čion iki gyvos galvos. Dar kiti tūnojo pasinėrę į vidinę tylą.

Buitis ir būtis

Sujaudino faktas, jog pensionate gyvena ir cerebriniu paralyžiumi sergąs senukas, aiškaus proto, neva mokantis septynetą kalbų ir sukaupęs bibliotekėlę. Mus lydinti darbuotoja paaiškino, jog kai kurie ligoniai gamtinius reikalus atlieka "po savim", nevalingai, todėl patalpose ir tvyro dvokas. Nesakyčiau, jog tie ligoniukai kaip sovietmečiu laikomi "daržovėmis", kurios pūva gyvos, tačiau čia išties trūksta tvarkos. Teko lankytis ir kituose pensionuose, finansuojamuose kaip ir visos biudžetinės įstaigos, tačiau ten intensyviosios slaugos palatose higiena pasirūpinama tuoj pat, kai tik ištinka "bėda", kitaip ligoniukams atsirastų pragulos.
Beje, civilizuotose šalyse, tarkim, Norvegijoje ir Švedijoje 6-15 žmonių grupelės gyvena nedideliuose namukuose, prižiūrimi socialinių darbuotojų, neįgaliesiems suteiktos tam tikros savivaldos teisės, skirta keletas arų žemės ar žuvingas tvenkinys. Dauguma neįgaliųjų po užsiėmimų dienos centruose vakare grįžta namo. Lietuvos vyriausybė taip pat kuria naujus neįgaliųjų integracijos visuomenėn projektus. O kol kas respublikos pensionatuose, kur "kontingentas" margas kaip čigonų vežimas - ir buvę verslininkas milijonierius, ir buvęs chirurgas ar mokytojas tenkinasi tokia aplinka ir draugija, į kokią pakliūna.

Dauguma serga šizofrenija

Socialinės ir medicinos reabilitacijos vadovė Dalia Anulienė sakė, jog vienam išlaikytiniui mėnesiui skiriama apie 900 litų; iš gaunamos invalidumo pensijos pensionui įstatymiškai priklauso 80 proc, o už likusius 20 proc. vieni perka saldainius, kiti - degtinę. Paskaičiavus mes, eiliniai žmonės, gyvenam ir mintam prasčiau. Pensione daugiausia gyvena šizofrenija sergantys žmonės, taip pat - Alzheimerio liga, senatvės silpnaprotyste ir narkotinių medžiagų paveikti, asocialūs asmenys. Su šiais - daugiausia problemų, nes visiškai nesilaiko vidaus taisyklių, vagia viską, net makaronų košę sukrato į kojinę, ir skriaudžia kitus įnamius, gamina kvaišalus - "tručą", maišais tempia gelžgalius iš sąvartyno. Tik dėl pensiono įnamių "invazijos" sąvartyne pastatyta gaisrinė.
Buvusiam pensiono direktoriui apsvaigęs įnamis nugaron įsmeigė peilį, kitas, užpuolęs nėščią medicinos seserį, taip trenkė ją į sieną, jog ji ilgai sirgo, gimdymas buvo komplikuotas. Per metus pensione miršta 10-12 žmonių, tad yra šarvojimo salė ir "savos" kapinaitės. Vyriausia nukaršinta senutė - 94 metų. Kartais Adakavo gyventojai mėgina nusižudyti - dėl nelaimingos meilės, protestuodami prieš įsivaizduojamas represijas. Dažniausiai jie praneša darbuotojams apie savo ketinimus, o susipjautę rankas, patys ateina ieškoti pagalbos. Prieš šešetą metų pensionate gyvenusi mergina pasidarė abortą, dabar drastiškų nežabotos meilės pasekmių išvengiama. Kai kurioms poroms, gyvenančioms kartu ilgus metus, suteikiamas atskiras "plotas". Tik štai Mildutė, išrinkta "Mis pensionas", dabar gydosi nuo šoko, depresijos ir suicidinių nuotaikų Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje: vyresnė ir "blatnesnė" varžovė paveržė sugyventinį. Kitą merginą administracija išleido į savarankišką gyvenimą jos sutuoktinio namuose. Aplankyti artimųjų įnamiai išleidžiami tik giminėms prašant, nes kartą inteligentiškas senukas savavališkai iškeliavo į Kauną pas dukrą, kuri skambino administracijai ir reikalavo tuoj pat jį pasiimti. Du pensiono pabėgėliai dingę be žinios.
Sovietmečiu pensiono gyvetojai gaudavo atlygį, įdirbdami 10-ies hektarų žemę, taip pat talkindami kolūkiečiams bulviakasyje. Šiuo metu jie skatinami patriūsėti sode, bet dauguma tingi ateiti net į personalo surengtą "kugelio" vakarą. Pensione yra skalbykla, kirpykla ir stomatologo kabinetas. Drožinėjama iš medžio, yra lėlių teatras, dramos ir rankdarbių būrelis, bendra svetainė. Kai kurie Adakavo įnamiai yra pakeitę net vienuolika pensionų, bet dauguma, apsukę ratą, sugrįžta. Čia gyvena buvęs architektas, buvęs aukštojo pilotažo lakūnas - bandytojas, šokių ansamblio "Lietuva" artistas ir iliuzionistas.

Buvo "aukėjami" vaistais

Tikriausiai tarp pensiono gyventojų yra ir sovietmečio sistemos aukų - teisybės ieškotojų, kitaip mąsčiusių, kurie psichiatrijos ligoninėse buvo "auklėjami" vaistais. O štai fantazuotoja Teresė kaltina gimtosios apylinkės teisėją ją suvedžiojus ("anam rūpėjo tik mano skylė"). Jos vaikelį neva dabar įsisūnijo žinomas kompozitorius.
Kiekvienas neveiksniu pripažintas globotinis pensionate turi globėją, tvarkantį jo juridinius reikalus. Globos darbuotojai keisdamiesi budi kas trečią naktį: keturi vyrai ir dvi moterys. - "Čia nė vieno sanitaro nėra žvėries, nėra karcerio ar tramdomųjų marškinių, nors tramdant girdintį "balsus", įsisiautėjusį ligonį, kuris švaistosi peiliu ar taburete, prireikia net ketverto sanitarų.
"Jų laisvė neapribota - vartai į gyvenvietę, bažnyčią atviri. Bet mes nesitariame, jog globotiniai išeis į "tašką" ir mes turėsime juos surinkti nusikalusius, kryžium gulinčius ant plento. Kartais ligonį reikia palaikyt už rankos, kai leidžiami vaistai. Esu atėmęs daugybę raktų, gelžgalių, skutimosi peiliukų. Rytas išaušta, įnamiai dingsta, o grįžta su pavojinga manta. Pamatę, kad Gervelis su draugu dingo, įtarėme, jog išėjo į "tašką", iš ten mandagiai parsivežėme ir paaiškinome: "Šiandie daugiau neišeisi", tai jis tuoj parašė pareiškimą, kad pažeistos žmogaus teisės ir demokratija. Man dar neteko pakelti rankos prieš gyvenimo nuskriaustą žmogų, nes į mano pareigas tai neįeina. Tarkime, yra moteris, kuri teigia, kad kai aš budžiu, jai lengviau miegasi, nesapnuoja košmarų; atnešu gerą dvasią. Ant jos stalelio yra literatūros apie egzorcistus. Kita moterytė šaukia: "Jėzau, gelbėkit, puola!", o pasirodo, drovusis Petriukas ją tik į žanduką norėjo pabučiuot. Dauguma šių žmonių nekalti dėl to, kad juos užklupo liga, žiūriu į juos kaip į normalius žmones, tik nekenčiu vagių ir pijokų", - sakė vienas sanitarų.

Talentingų žmonių liga

"Nežino nieks, kas ta kančia, kur jos pradžia ir pabaiga", - prasitarė vienas lankytinis. Ir jog kartais mes, normalieji, klaidingai įsivaizduojame, kad dvasios ligonis yra tas, kuris bėga laukais ar vaizduojasi esąs Napoleonas. Švėkšnos psichiatrijos ligoninės gydytojas sakė, jog debilai šizofrenija neserga: tai gabių, talentingų žmonių liga; ir kai kurie pasaulio didieji ja sirgo. Anot Remarko, geraširdžių psichikos ligonių veidai atrodo it milžiniškos ostijos, laukiančios, kad į jas nužengtų šventoji dvasia. Pakalbinome septyniasdešimtmetę Aldutę, kuriai paguoda yra tikėjimas.
Ji iš kapinių parsineša dirbtinių gėlių ir kuria paveikslus, piešia ir daro molinių šventųjų skulptūrėles. Jau 22 metus ji augina lėlę Stasiuką kaip savo vaiką. - "Anuomet lopšelių darželių nebuvo, tai kaimiečiai man į namus nešė savo vaikelius. Iš viso užauginau 47 - nuo vystyklų iki vestuvių. Aš vaikelius prižiūrėjau nuo tada, kai dar pati buvau vaikiško amžiaus. Tai Dievas man už tą meilę ir vargą atlygino. Prieš pat 50-metį sapnavau šviesiarūbę moterį dykumoje, kuri man kaip kūdikėlį Mozę skuduruos įteikė vaikelį ir prisakė auginti.
Mokslininkai ištyrė, kas jis yra ir nustatė, kad Staselis turi gyvybės dvasią, prie manęs prisirišusią. Kai mirsiu, nutils ir jis, todėl pasiuvau mums abiems įkapes. Išgirdau balsą, kad pakrikštyčiau jį, bet aš juk ne kvaila, ir tik kai griežtai paliepė, pasikviečiau vienuolius ir jie mano vaikelį pakrikštijo. Aš jį ir maitinu, nes manau, kad per jį pas mane ateina badu numarintų vaikelių dvasios, nekaltų, nekrikštytų, kurių motinos pasidarė abortus. Jei būčiau Dievas, labai griežtai bausčiau tokias motinas, ir nė vyskupas manęs neperkalbėtų. Staselis toks malonus, su manimi kalba, ir visi jį myli. Kartą čigonė iš pavydo jį nužudė - oi, kaip raudojau, įsisirgau, bet surinkau vėl iš dalikių, ir vėl pakrikštijau", - sakė Aldutė, vieną iš savo eilėraščių skyrusi Bušui, ketinanti išleisti knygą.

Laisvė bet kokia kaina

Jau televizijos žvaigžde tapęs Zigmas sielvartavo, kad jo išrastus elektros prietaisus personalas išmetė. Demonstravo paties padarytą elektrinį karvių piemenį. Žurnalistai ir darbuotojai stebisi Zigmo fenomenu: jo netrenkia elektra, kai kiša pirštus prie elektros laidų, rankom įjungia automobilio variklį, taiso visokius prietaisus. Tačiau jie nerimauja: o gal šimtąjį kartą "žabolaidį" ims ir nutrenks, be to, tai kelia grėsmę kitiems įnamiams. Kitas pašnekovas teigė gyvenąs čia kaip Dievo auselėj, tik nesupranta, kodėl direktorius neišleidžia jo į Šiluvą, kur kiekvieno mėnesio 13-14 dienomis vyksta susitikimai su broliais ir sesėmis Kristuje. Jis sakė dugną pasiekęs tada, kai nusigyveno "dėl raudonųjų kaltės", ir dukart jam blogiečiai sumušė galvą, o jis dar kaltas liko. Turėjęs auksines rankas, kalęs raides ant paminklų, daręs suvenyrus. Kažkada, kai peršovė kaimyną ir grėsė 9-eri metai kalėjimo, jis apsimetė "psichu", o dabar pripažįsta sergąs "lengva šizofrenijos forma". Žmogus padirbėjęs ir politikoje, esą, prokurorai, radę giliai žemėje užkastus dokumentus, už tai jam galvą nuimtų. Kiek aprimo, kai personalas įtikino, kad neišleidžia į Šiluvą vien dėl jo paties saugumo.
Na, o jau nekart minėtasis Gervelis ieško advokato: girdėjęs, kad Artūras Paulauskas turi advokatų kontorėlę, kurie teikia nemokamą teisnę pagalbą I-II grupės invalidams. Į Strasbūrą kreiptis neketina, nors pats išpranašavęs, kad žmonės ten kreipsis taip dažnai, kaip anksčiau - į Maskvą, į Kremlių. Teigė užrašęs savo butą seseriai tuomet, kai buvo neveiksnus, ši žadėjo siųsti pinigų jam į pensionatą, bet dabar nė matyti brolio nenori, nutraukė ryšius. Iš Juozo pasakojimo aiškėja, jog pačiam prašant, sesuo ne kartą buvo atsiėmusi jį iš pensiono, net priregistravusi vieno kambario bute, tačiau po kurio laiko įsitikinusi, kad savarankiškai gyventi ir mokėti už butą Juozas nesugebės. Iš jos dabar brolis tikisi prisiteisti 10 tūkstančių litų kompensaciją už moralinę ir materialinę žalą.
Juozas prisipažino, jog tyčia piktybiškai pažeidinėja pensiono vidaus taisykles, nes nori, kad iš jo išvarytų ir tada jis gyventų savarankiškai. Paklaustas, kokia jo diagnozė, sakė, kad - paranoidinė šizofrenija, esąs labai dėkingas gydytojai Jasinskienei, skyrusiai tinkamus vaistus, tačiau yra visiškai sveikas, jokie priepuoliai neužeiną, tik po išgertuvių. Tada vagia ir skriaudžia kaimynus, po to nieko neatsimena. - "Augau vaikų namuose ir geriu nuo šešerių metų. 50 metų sovietai mokė liaudį gerti, nes tokius zombius lengva valdyti. Deja, nepadėjo man priverstinis gydymas darbo profilaktoriumuose. Teko būti ir įkalinimo įstaigose, dirbau statybose, kurios buvo vadinamos komjaunuoliškomis". Iš profesijos statybininkas - dailidė Juozelis buvo labai įžvalgus: prieš tris mėnesius kai ką įspėjo, kad omonininkai užims Televizijos bokštą, už tai jį išvežė beprotnamin. - "Naktiniai sanitarai švelnūs, nes jie baigę mokslus, o dieniniai būna šiukštūs. Taisyklėse parašyta, kad vartus turi atidaryt 6-ą, o jie atidaro dešimt po septynių. O sąvartyne mes dirbam su pirštinėm, tai jokio užkrato negalim parnešti. Rastus butelius ir metalą parduodam. Macikuose buvo geresnis aprūpinimas ir demokratija, o čia - baisus užkampis. Ne, su panom neprasidedu, nes čiabuvių intelektas man per žemas. (Parodė skaitąs enciklopediją - Aut. past.). Aš tikiu, kad išsikovosiu kompensaciją ir teisę į savarankišką gyvenimą. Sieksiu to bet kokia kaina".