Oras veikia žmogaus savijautą

Oras veikia žmogaus savijautą

Medikai tik palengva pradeda suprasti, kaip stipriai oras veikia žmogaus savijautą. Pastaraisiais metais biometeorologai nustatė, kad žmogaus organizmas į greitus temperatūros, oro drėgmės, debesuotumo, vėjo greičio ar oro slėgio pokyčius reaguoja daug stipriau, nei manyta iki šiol.

Artėjantis ciklonas, nešantis šiltą orą ar tvankų karštį, kenkia širdininkams ir astmininkams.


Net visiškai sveiki žmonės nepalankiu sveikatai oru staiga pradeda skųstis galvos skausmais ir pykinimu. Žmonės, kurių kraujospūdis yra per žemas, susmunka biure ar gatvėje, astmininkus kamuoja dusulio priepuoliai, širdininkams gresia didesnis infarkto pavojus. „Mažai kas žino, kaip stipriai mūsų kūną ir psichiką veikia orai“, - sako biometeorologas Pėteris Hiopė iš Miuncheno universiteto. P.Hiopės manymu, į orą jautriai reaguoja nuo trečdalio iki pusės žmonių. Nusiskundimų pagausėja permainingais pavasario ir rudens orais.

Jautriausi - jauni ir seni

Biometeorologai šiuo metu bent jau bendriausiais bruožais gali nupiešti orams jautraus žmogaus portretą. Akivaizdu, kad didžiausią vaidmenį vaidina žmogaus sveikatos būklė ir sugebėjimas prisitaikyti prie beskeičiančių aplinkos sąlygų. Ypač jautrūs yra jauniausi ir žmonės nuo 60 metų. Moterys orų pasikeitimą jaučia dažniau už vyrus.

Tik neseniai pripažinta, jog žmogaus dvasinę ir fizinę būklę oro permainos gali veikti itin stipriai.


Ypač jautriai reaguoja mėgėjai sėdėti namie. P.Hiopė sako: „Jei organizmas lepinamas pastovia temperatūra, jautrumas orui dažnai būna ypač didelis.“ Mokslininkams vis labiau aiškėja, kokie negalavimai susiję su tam tikromis sinoptinėmis situacijomis. Žmonės jaučiasi geriausiai, kai oras ramus, sausas ir šiltas. Gers oras palankiai veikia net tokias konkrečias ligas kaip širdies nepakankamumas ar angina.

Nemalonumai visada gresia keičiantis orui. Artėjantis ciklonas, nešantis šiltą orą ar tvankų karštį, kenkia širdininkams ir astmininkams. Dienos ir nakties ritmą sutrikdo žemo slėgio zoną dažnai lydintys lietūs, dėl to gali kilti depresijos, sustiprėti uždegimai, pagausėti trombozių ir embolijų. Tačiau iki šiol ginčytini tyrimai, kuriais bandoma empiriškai įrodyti, kad, tarkim, besiartinanti audra didina nusikaltimų skaičių, arba kad oro slėgio svyravimai mažina gimstamumą. O kas sukelia klubo sąnario skausmus, migrenos priepuolius ir nuotaikos svyravimus? Besikeičiantis oro slėgis, atmosferos cheminė sudėtis? Elektros laukai, sukeliami vėjo ir susidarančių debesų?

Mokslininkai kuria teorijas

Mokslininkai pradeda kurti teorijas, kurios orui jautriems žmonėms bent jau apytikriai galėtų paaiškinti, kodėl jie taip šuniškai jaučiasi. Psichologas iš Gyseno Dyteris Faitlis atliko bandymus su savanoriais: jie buvo veikiami silpnais elektromagnetiniais impulsais, kokie kyla ir artėjant audrai. D.Faitlis ir jo kolegos pastebėjo, kad bandomųjų asmenų smegenų aktyvumas kito stimuliuojamų elektros išlydžių ritmu, nors bandymuose dalyvavę asmenys smegenų reakcijos nejautė.

Gyseno mokslininkai ruošiasi atlikti bandymus lauke ir nustatyti ryšį tarp subjektyvios miego kokybės ir natūralaus atmosferos aktyvumo. Jautrumą orui mokslininkai bando aiškinti ir oro slėgiu. Ukrainos mokslininkai sako nustatę, kad net maži audrų sukelti oro slėgio svyravimai gali įveikti gebėjimą susikaupti ir mąstyti.

Atliekant bandymus mokslininkai savanorius veikė dirbtinai sukeltomis silpno slėgio bangomis. Labiausiai bandomųjų asmenų koncentracija sutrikdė lengvas slėgio svyravimas, koks sutinkamas ir gamtoje; be to, jis sukėlė jausmą, kad „kažkas trukdo“. Ir kiti eksperimentai rodo, kad žmonės jautriai reaguoja į oro slėgio skirtumus, susidarančius slenkant žemo slėgio zonai.

Tačiau visiškai neaišku, kodėl nieko neveikia daug didesni slėgio svyravimai, pvz., kylant liftu į vienuoliktą aukštą. Mokslininkai daug geriau ištyrinėjo ekstremalių temperatūrų poveikį. Autoritetingiausias šilumos ir šalčio keliamo streso specialistas Gerdas Jendrickis iš Vokietijos meteorologinės tarnybos kompiuteriu sukūrė dirbtinį personažą „Orų berniuką Maiklą“ - fiktyvų vidutinį pilietį (vyriškos lyties, 1,75 m ūgio, 75 kg svorio), jaučiantį tai, ko negali išmatuoti nė vienas termometras, t. y. „juntamą temperatūrą“.

Sudėtinga „malonių pojūčių lygtis“, apskaičiuojama atsivelgiant į oro temperatūrą, vėjo stiprumą, oro drėgmę, saulės spinduliuotę ir organizmo gaminamą bei išskiriamą šilumą, duoda informaciją apie „Maiklo“ bendrą termofiziologinį balansą.

Pavyzdžiui, iš Maiklo lygties galima tiksliai sužinoti, kiek stip-rus vėjas, nupučiantis apsauginį šilumos sluoksnį aplink kūną, sustiprina šalčio jausmą. Nepaisant skaičiavimų galingais kompiuteriais, „juntama temperatūra“ lieka apytikris dydis; priklausomai nuo individo ji svyruoja plius trimis ir minus trimis laipsniais pagal Celsijų.

Šviesos galia

Kaip jautriai daugelis žmonių reaguoja į temperatūros keliamą stresą, neseniai parodė tyrimai, atlikti Federalinės kelių tarnybos užsakymu. Eismo nelaimių dažnumas priklauso ne tik nuo tokių meteorologinių reiškinių kaip lietus ir rūkas. Daugiau kaip 20 proc. dažniau jų įvykdavo ir tada, kai lauke būdavo itin karšta ar šalta.

„Organizmui sunkiausia prisitaikyti prie kylančios temperatūros“, - aiškina biometeorologas G.Jendrickis. Ir smegenys jautriai reaguoja į karščio keliamą stresą; kai galva įkaista daugiau nei 41 laipsnis, gresia kliedesiai, spazmai ir sąmonės netekimas. Mirštamumas per karščius padidėja 10 proc., tačiau jis dar didesnis nuo gruodžio iki kovo mėn. Šaltas ir drėgnas oras ne tik padidina stresą ir neatsparumą ligoms, sezoninis šviesos trūkumas dar sukelia melancholiją ir depresiją. Tinkamai dozuojama šviesa gerina savijautą, stiprina imuninę sistemą ir stabilizuoja kraujotaką.

Per regos nervus saulės šviesa veikia kankorėžinę liauką; jei šviesos impulsų nėra, šis organas gamina melatoniną, reakciją lėtinantį ir atidumą mažinantį hormoną. To padarinys yra prislėgta nuotaika, kuriai mokslininkai jau sugalvojo pavadinimą.

„Seasonal Affective Disorder“, populiariau vadinama žiemos depresija, yra šiaurinių klimato zonų gyventojų blogos nuotaikos priežastis šaltuoju metų laiku. Jos simptomai yra padidėjęs miego poreikis, socialinis uždarumas, energijos trūkumas, lytinis pasyvumas, baimės jausmas ir šokolado poreikis. Moteris sezoninė depresija apima 4 kartus dažniau nei vyrus.

Evoliuciją tyrinėjantys biologai padarė stulbinamą išvadą: pirmykščiams žmonėms buvo gyvybiškai svarbu, kad moterų lytinis potraukis žiemą dingtų, antraip palikuonys gimtų ne šiltą pavasarį, o šaltą rudenį ir jų šansai išgyventi sumažėtų.

Tačiau žiemos depresija gydoma labai paprastai. Nuotaikai praskaidrinti pakanka geros porcijos šviesos. Tuo tarpu kitiems orui jautrios prigimties žmonėms medikai kol kas mažai kuo gali padėti, išskyrus tokius menkaverčius patarimus kaip „karštą dieną vengti tiesioginių saulės spindulių ir fizinės įtampos“ arba „tausoti save ir laikytis dietos“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder