Organų donorystę stabdo ne tik žinių stoka

Humaniškumas

Apsisprendimas paaukoti mirusiojo artimojo organus nėra lengvas. Neseniai sutikimą dėl brolio donorystės davęs klaipėdietis pasakojo, kad abejonių kelia nežinia, ar mirusysis tam būtų pritaręs.

Staiga nuo namuose patirtos traumos mirusio 46 metų vyro inkstas, širdis ir akių ragena buvo padovanti pacientams, laukiantiems šių organų transplantacijos.

Brolio organų donorystei pritaręs Edvyldas pasakojo, kad nors sutikimą pasirašė suaugęs mirusiojo sūnus, sprendimo tai nepalengvino.

Edvyldas apie Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Reanimacijos skyriuje, gulintį ir smegenų mirtį patyrusį brolį sužinojo iš medikų skambučio. Jo bei sesers buvo paprašyta nuspręsti, ar sutinka su organų donoryste.

Anot pašnekovo, sunkiausia priimti sprendimą, kai matai, kad artimas žmogus kvėpuoja, nors ir žinai, kad jo gyvybę palaiko tik aparatai, kartkartėmis trūkteli ranka ar koja.

"Gal medikai daugiau turėtų aiškinti apie smegenų mirtį iš medicinos pusės, kad sprendimą dėl donorystės turintis priimti žmogus lengviau apsispręstų", - sakė Edvyldas ir pridūrė, kad uostamiesčio medikai jam išsamiai, iliustruodami su nuotraukomis tai paaiškino.

Nelengvas sprendimas

Apsisprendimą sunkino tai, kad su gyvu broliu apie donorystę jis niekada nebuvo kalbėjęs. Net buvusi žmona prisipažino apie tai niekada nekalbėjusi.

"Jei būčiau žinojęs brolio nuomonę apie organų donorystę, būtų buvę lengviau apsispręsti", - sakė pašnekovas, pripažinęs, kad kamavo klausimas, ar jiedu su seserimi teisingai pasielgė.

"Guodė tai, kad pačiam broliui gyvenime nelabai pasisekė, tai gal kitą padarys laimingą", - apie nelengvą sprendimą pasakojo Edvyldas.

Pagalvota ir apie giminių reakciją. Šitas faktas nuo jų nebuvo nuslėptas. Daugelis palaikė, gal kiek ilgiau įtikinėti prireikė vyresnio amžiaus bei itin religingą brolio krikštamotę.

Anot pašnekovo, iš ligoninės personalo buvo jaučiama pagarba ir dėmesingumas - jie sutvarkė visus reikiamus dokumentus, nors iki tol turėta patirtis, susidūrus su mirties atvejais ligoninėje, buvo priešinga.

Galutinai apsispręsti padėjo ir skambutis kolegei medikei.

"Kol nesusiduri, apie donorystę negalvoji, - neslėpė Edvyldas. - Tokiais atvejais pagalvoji ir apie save, ar po mirties sutikčiau dovanoti organus. Apkalbėjome, kad visi trys - aš, sesuo ir buvusi brolio žmona - nebūtume prieš."

Lemia gydytojo pasiryžimas

Nuo 2000 iki 2006 metų iš Klaipėdos ligoninių sulaukta tik 15 suaugusiųjų ir 6 vaikų donorų, iš Kauno - 85, Panevėžio - 33, Šiaulių - 23.

Anot Nacionalinio organų transplantacijos biuro (NOTB) direktorės Astos Kubilienės, skaičiai patys viską pasako - net mažesnės ligoninės nei uostamiesčio pasiūlo kur kas daugiau donorų.

Kiek anksčiau KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis "Vakarų ekspresui" yra minėjęs, kad donorystę stabdo artimųjų žmonių įsitikinimai ar giminių reakcijos baimė.

Pasak A. Kubilienės, iš tikrųjų labai daug priklauso nuo pačių medikų bei jų suinteresuotumu donoryste. Yra tam tikri kriterijai, padedantys nustatyti artėjančią paciento smegenų mirtį bei signalizuojantys apie tai, kad reikia ruoštis galimai donorystei - pradėti pokalbius su artimaisiais.

"Medikams tenka didelis psichologinis krūvis, tad kartais daug paprasčiau tik konstatuoti smegenų mirtį", - sakė direktorė.

Stabdo žinių stoka

Anot A. Kubilienės, egzistuoja daug priežasčių, kodėl mirusiojo artimieji atsisako aukoti organus. Nors kai kuriose šalyse artimųjų sutikimo tam nereikia, tačiau prieštaraujančiųjų skaičius ne ką mažesnis nei Lietuvoje.

Latvijoje organų donorystei nepritaria 38 proc. žmonių, nors čia ir nereikia atsiklausti namiškių nuomonės. Lietuvoje tam prieštarauja 34 proc. gyventojų.

Trūksta mokymo programų, kad donorystė mūsų šalyje populiarėtų. Mat kalbėti apie tai su artimaisiais turi tam paruoštas specialistas.

A. Kubilienė minėjo, kad daugelį artimųjų sulaiko ir tai, kad jie nežino veliono nuomonės apie donorystę. Kai kurių neįtikina, kad smegenų mirtis yra galutinis taškas, ir viliasi, kad artimas žmogus dar pabus - smegenų mirtis painiojama su koma.

Direktorė pripažino, kad trūksta informacijos apie donoro kortelės įsigijimą. Didesnei informacijos sklaidai trukdo lėšų stygius arba vėluojantis finansavimas.

Nepaisant to, situacija gerėja - daugėja žmonių, savo valią po mirties dovanoti organus ar audinius išreiškiančių donoro kortele.

Parašyti sutikimą dėl donorystės po mirties galima bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar šeimos gydytojo kabinete. Užregistravus sutikimą NOTB registre, donoro kortelė išsiunčiama registruotu laišku.

Šiuo metu Lietuvoje tarp laukiančiųjų organų transplantacijos operacijų daugiausia pacientų, kuriems reikia ragenos (395), inkstų (308) ir širdies (26).

Sandra LUKOŠIŪTĖ