Vyriausybei svarstyti pagaliau pateiktame įstatymo projekte Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo pagalbinį apvaisinimą leisti susituokusioms ar partnerystę įteisinusioms poroms. Tačiau paaiškėjo, kad Lietuvoje iki šiol nėra
patvirtinta partnerystės įteisinimo tvarka.
Įstatymo projekte rašoma, kad pagalbinį apvaisinimą leidžiant tik santykius įteisinusioms poroms, siekiama atsižvelgti į vaiko interesus augti pilnoje šeimoje.
“Atsižvelgdama į nevienareikšmišką visuomenės požiūrį, Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatas, SAM apibrėžė partnerių sąvoką: tai moteris ir vyras, sudarę santuoką arba įteisinę partnerystę”, - rašoma SAM išplatintame pranešime.
Tačiau natūralu, kad to nepakanka - partnerystės sąvoka turi būti apibrėžta įstatymu. Ir nors tai mėginama padaryti nuo 2004 m., iki šiol Civilinio kodekso pataisos nėra priimtos.
Kaip “Respubliką” informavo Teisingumo ministerija, jos specialistai jau parengė Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kuris ir nustatys partnerystės teisinį reguliavimą. Projektas šiuo metu yra pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Įvertinus jų pastabas ir pasiūlymus, projektas bus teikiamas svarstyti Vyriausybei. Tad kada partnerystę galima bus juridiškai įteisinti, vis dar neaišku.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūloma leisti daug diskusijų visuomenėje sukėlusį embrionų užšaldymą, “siekiant apsaugoti moters sveikatą ir mažinti pacientų išlaidas vaistams ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti”.
Vyriausybei ir Seimui pritarus SAM pateiktam įstatymo projektui, Lietuvoje surogacija būtų draudžiama. Projekte teigiama, kad “sandoriai, pagal kuriuos viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti kūdikį ir jį pagimdžiusi perduoti kitam asmeniui, atsisakydama savo teisių ir pareigų pagimdytam vaikui (surogacija), yra niekiniai ir negalioja”.
Projekte numatomi du pagalbinio apvaisinimo būdai: moters kūne ir ne moters kūne, naudojant partnerio ar kito lytinių ląstelių donoro lytines ląsteles. Jų donorams keliami būtų keliami su sveikatos būkle susiję reikalavimai.
Taip pat siūloma, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tada, kai moters ir (ar) jos partnerio nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais. Moters, kuriai leidžiama atlikti pagalbinį apvaisinimą, amžius taip pat būtų apibrėžtas: ji turėtų būti pilnametė ir ne vyresnė nei 50 metų.
Ilgas kelias
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti dar 2003-iaisiais, tačiau buvo grąžintas tobulinti. Klausimo sprendimas vėl pajudėjo tik pernai.
Rugsėjį SAM skelbė, kad darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūlyta įteisinti lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp partnerių, leisti embrionus šaldyti ir neriboti sukuriamo jų kiekio.
Tuo metu alternatyviame projekte, kurį palaiko Bažnyčia, reikalauta lytinių ląstelių donorystę leisti tik tarp sutuoktinių, drausti embrionų šaldymą ir sukuriamų embrionų kiekį apriboti iki trijų. Galiausiai SAM lyg ir apsistojo ties liberalesniu įstatymo projektu.
Komentaras: Rasa LALIENĖ, Vaisingumo asociacijos atstovė
Mes dalyvavome darbo grupėje, kuri rengė įstatymo projektą, į mūsų siūlymus buvo atsižvelgta, ir šis, liberalusis, jo variantas mus tenkina. Tačiau jau girdėjome gandų, kad vis dėlto kartu su juo bus teikiamas svarstyti ir kitas įstatymo projektas, kurį palaiko Bažnyčia. Jame lytinių ląstelių donorystė leidžiama tik tarp sutuoktinių, draudžiamas embrionų šaldymas ir sukuriamų embrionų kiekis apribojamas iki trijų. Jei taip, grįšime į pradžią, nuo kur ir pradėjome. Be to, du projektai Vyriausybei jau buvo teikiami prieš keletą mėnesių, ir ji apsispręsti nesugebėjo.
Alternatyvus įstatymas padarytų didžiulę skriaudą nevaisingoms poroms. Toks teisės aktas atimtų galimybę kiekvienai šeimai taikyti individualų gydymo metodą. Tai reikštų ne tik didesnes šeimų finansines išlaidas, bet ir didesnę medikamentų bei medicininių intervencijų žalą moters organizmui.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublikos” žurnalistė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą