Pačiu laiku - prieš pat Lietuvą užklumpant šalčiams - Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (VGPUL) pradėjo veikti Terminių traumų poskyris, kuriame gydomi galūnes nušalę žmonės. Pastarosiomis dienomis skyriuje laisvų lovų nebūna.
Rezultatus lemia patirtis
Kaip “Respublikai” teigė
Terminių traumų poskyrio vadovas Vytautas Vaitkus, iki šiol Vilniuje specializuoto skyriaus, kur būtų gydomi įvairias termines traumas patyrę suaugę žmonės, nebuvo. Nušalę ar apdegę suaugusieji būdavo vežami į Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Chirurgijos skyrių. Artimiausias tokio profilio skyrius buvo Kauno medicinos universiteto klinikose.
Kadangi VGPUL - daugiaprofilinė ligoninė, čia buvo nuspręsta įkurti skyrių, kuris specializuotųsi gydyti būtent nušalimus, nudegimus, elektros ar chemines traumas patyrusius pacientus. Tiesa, dėl sunkmečio ir lėšų stokos VGPUL nuo sausio 1 d. pradėjo veikti ne specializuotas skyrius, o kol kas tik poskyris, kuriame - 15 lovų.
“Visų šių traumų gydymas - specifinis, jam reikalingos specialios priemonės, - sakė gydytojas. - Reikia specializuotis gydyti termines traumas - tik tada gali pasiekti gerų rezultatų. O kai gydo visi, kas netingi, ir gydo taip, kaip kam pavyksta, gero rezultato tikėtis sunku”.
Svarbu laiku kreiptis
Jei galūnes nušalęs pacientas į gydytojus kreipiasi tą pačią parą, pasak V.Vaitkaus, specialiais gydymo metodais galima nušalimo plotą ir gylį šiek tiek sumažinti. Tačiau dažniausiai žmonės kreipiasi praėjus dviem trims paroms ar net savaitei. Tada jau reikalingas chirurginis gydymas, nes nušalę audiniai nekrotizuoja. Norint išgelbėti žmogaus gyvybę, būtina pašalinti negyvybingus audinius, kartais net nušalusias galūnes. Nepašalinus gangrenuojančių audinių prasideda organizmo intoksikacija, o tada atsiranda didelė tikimybė, kad žmogus mirs.
Nušalti galūnes, ypač esant žemai oro temperatūrai ir stipriam vėjui, anot mediko, galima itin greitai. Tai gresia žmonėms, tiesiog nepagalvojusiems apie tinkamą avalynę ar aprangą. Pakanka vos porą valandų tinkamai neapsiavus ar be pirštinių pasivaikščioti šaltame ore. Iš pradžių žmogus nušalusioje galūnėje jaučia skausmą, tačiau po kurio laiko skausmas išnyksta, nes nušąla nervų galūnėlės, galūnės tampa nejautrios.
Sprendžia socialines problemas
Vis dėlto šiuo metu didžioji dauguma Terminės traumos poskyrio pacientų - benamiai, dažnai be pragyvenimo šaltinio, be dokumentų. Tad ligoninės personalui tenka ne tik juos gydyti, bet ir spręsti socialines problemas.
“Kadangi poskyryje vietų nedaug, o per šalčius jos ypač “paklausios”, tuos, kuriems suteikėme pagalbą, stengiamės iškelti į slaugos ligonines, nakvynės namus - juk negali per tokius šalčius žmonių, kurie net neturi namų, išvaryti į gatvę, - sakė V.Vaitkus. - Tačiau laikyti skyriuje jų ilgai mes taip pat negalime, nes kasdien mums atveža vis naujų pacientų. Todėl tenka skubos tarka pasirūpinti jų dokumentais, draudimu, tolesniu likimu”.
Šalčio reikia saugotis
Nežinantiems, kaip atskirti, ar nušalo galūnes, V.Vaitkus patarė: “Jeigu pamatote, kad galūnė yra pabalusi, vadinasi, ji atšalo. Tokią galūnę reikėtų natūraliai sušildyti - suvynioti į vilnonį audinį, gerti daug arbatos, kad ji atšiltų iš vidaus. Tik jokiu būdu negalima kišti po karštu vandeniu ar prie šildytuvo, trinti sniegu, kaip anksčiau buvo populiaru. O jei galūnė jau melsva ar ant odos atsirado pūslytės, sutriko jutimai - reikėtų kreiptis į medikus. Jie nuspręs, koks nušalimo lygis ir kokia pagalba žmogui reikalinga.
Gydytojo teigimu, per šalčius visiems reikėtų būti ypač atsargiems. Šaltomis dienomis į medikus dažnai kreipiasi vairuotojai, kurie mėgsta rytais užvesti automobilį ir, kol variklis šyla, be pirštinių pasivaikščioti aplink, parūkyti. Esant žemai oro temperatūrai to pakanka, kad pirštai apšaltų.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Rašyti komentarą