Pertvarka - ne žmogui, o popieriui

Doc. dr. Artūras RAZBADAUSKAS, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas

Kas slepiasi po vadinamąja pertvarka? Visiškai aišku tai, kad sveikatos sistemą sudaro ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tai yra ligoninės.
Todėl nereikėtų klaidinti visuomenės, pateikiant tik ligoninių sujungimo modelį ir bandant apeliuoti į visą sveikatos sistemą. Pačią svarbiausią, nors ir nebrangiausią, šios sistemos dalį sudaro visuomenės sveikata, t. y. sveikatinimo veikla, nuo kurios priklauso apie 90 proc. mūsų gyventojų sveikatos lygio.

Politikai trimituoja apie tai, kad reforma padės sutaupyti lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai. Vos ne kasdien girdime skirtingus skaičius - nuo 40 iki 450 mln. litų per metus. Tačiau ministerijos valdininkai nepaaiškino ir ekonomiškai nepagrindė šio efekto, o tik teigia, kad sumažės administravimo išlaidos. Nemanau, kad ligoninių vyriausieji gydytojai liks be darbo, jie nesunkiai integruosis į naują struktūrą.

Būtų gerai, kad SAM pateiktų visuomenės vertinimui konkrečius skaičiavimus - kiek sumažės išlaidos darbuotojų atlyginimams, medikamentams, tvarsliavai ir kt.

Blogiausia, kad reformos gairėse visiškai nekalbama apie žmogų, tai yra sveikatos priežiūros paslaugos gavėją. Ar jam bus geriau - ar sumažės eilės konsultacijoms, ar nebereikės laukti planinių operacijų, protezavimo.

Todėl manau, kad ekonomiškai ši pertvarka neefektyvi, nes nėra finansavimo perskirstymo.

Dar šių metų pradžioje susitikime su prezidentu V. Adamkumi ministras A.Čaplikas kalbėjo apie savanoriško sveikatos draudimo įvedimo būtinybę, tačiau tai liko tik kalbos, o realių postūmių nėra.

Gaila, o tai būtų papildomos lėšos, kurios šiuo metu yra labai reikalingos. Juk visi, kurie bent kiek susiduria ligoninėse su gydymu, žino, kad iki šiol pacientai turi patys įsigyti įvairių vaistų, tvarsliavos ir kitų slaugos priemonių. Kodėl yra taip ? Ogi todėl, kad neturime realių įkainių. Ligoninės nesuinteresuotos finansiškai gydyti sunkiai sergančius ligonius, nes už jų išgydymą negaus tiek, kiek išleido.

Taigi ministro A. Čapliko kalbos ir liko kalbomis, o dabar matyti, kad ir ši numatoma reforma - tik pretenzija į realią veiklą.

Dar didesnis vadinamosios reformos minusas - ketinimai slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugą apmokėti iš savivaldybės biudžeto. Tai visiškas absurdas, reiškiantis, kad slaugos ligoninės bus apskritai uždarytos. Juk žinome savivaldybių biudžetus, jos ir dabar paskendusios skolose.

Deklaruojama, kad turėtų būti sujungtos šiuo metu atskiros įstaigos Klaipėdos universitetinė bei Jūrininkų ligoninės. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patrauklu - sujungtos pajėgos, įkurta daugiaprofilinė ligoninė. Anot ministro A. Čapliko, Klaipėda turėtų Santariškių miesteliui pagal pajėgumus prilygstantį centrą. Bet ko nepasako ministras?

Ogi šis centras prilyginamas dar tokiems centrams kaip Panevėžio, Šiaulių ligoninės, antraeilės Vilniaus bei Kauno ligoninės. Visos lėšos skiriamos dviem centrams Lietuvoje - Vilniuje ir Kaune, o Klaipėda vėl lieka su didele nosimi. Labai gražiai panaikinamas Klaipėdos miesto tarybos bei Klaipėdos universiteto bendruomenės triūsas turėti mūsų mieste universitetinio lygmens gydymo įstaigą.

Kam gi tai naudinga - manau, kad partinių interesų saistomiems klerkams. O gal pavyks į sujungto darinio vadovus deleguoti "savą" žmogų.

Norėtųsi žmogiškai ministrui patarti: nevaidinkite pagrindinio aktoriaus vaidmens šiame spektaklyje - Jūs tik sukeliate sumaištį.