Pilnatis greitosios pagalbos stotyje prasideda pirmadieniais

Reportažas

Panorus dalyvauti teikiant pagalbą pagal iškvietimą, Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai tarstelėjo: "Gerai." Ir pridūrė: "Jeigu pavyks."

Mes nebuvome pirmieji ir vieninteliai žurnalistai, pageidavę pamatyti GMPS medikų darbą iš arčiau. Tačiau kai tik dispečerinėje atsiduria koks įdomesnio iškvietimo laukiantis žurnalistas, čirškiantis telefonas lyg užburtas tyli arba pateikia kasdienius atvejus.

"Kai išeisite, pasipils įdomybės", - juokėsi dispečerė, tokiu dėsningumu įsitikinusi ne kartą.

GMPS sulaukė skambučio, informuojančio apie vienoje centrinių gatvių gulintį žmogų. "Jei jums patinka valkatos, važiuokite, - šypteli dispečerė. - Galėsite net kvapą pajusti."

Į iškvietimą važiuojančią brigadą ji informuoja trumpai: "Guli." Atrodo, medikams pakako to vienintelio žodžio, kad suprastų, apie ką kalba.

Kol per vidurdienio kamščius iš Jurginų gatvės iki centro nuvažiuojame nurodytuoju adresu, nors užtrukome vos apie dešimt minučių, nei lavono, nei kokio kito gulinčiojo neradome. Tik prie konteinerių besikapstantį vyruką.

Pasak R. Juodviršio, kompiuteryje fiksuojami skambučiai sumažino ne tik kaltinimus dėl "greitosios" per lėto atvykimo į vietą, bet ir norinčiųjų papokštauti skaičių

"Senstanti" specialybė

Klaipėdos GMPS vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis pasakojo, kad uostamiesčio "greitosios" situacija, palyginti su visos Lietuvos, nėra bloga, o būdingos problemos - bendros visiems.

Tiesa, klaipėdiečiai labiausiai jaučia specialistų stoką. Štai kodėl į gyventojų skambučius atsiliepinėjančios moterys juokavo, kad joms, šimtametėms (suprask, labai seniai čia dirbančioms), jau niekas nebaisu.

"Specialistų trūksta visur, bet pas mus ypač, nes nuo 1998-ųjų metų kolegijos neberuošia med. felčerių, kurie sudaro GMPS darbuotojų branduolį. Praktiškai per devynerius metus nėra kuo pakeisti senstančių ar išeinančių kitur darbuotojų, nors raštų prirašyta krūvomis į Seimą, ministeriją, Vyriausybę", - sakė vyriausiasis gydytojas.

Valdininkams vis iškildavo įvairių priežasčių atidėti specialistų ruošimo problemą. Tad prieš porą metų naujai įsteigta Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija šią problemą ėmėsi judinti iš mirties taško.

Ruošti skubios pagalbos specialistus, nuo seno vadinamus med. felčeriais, sutinka kolegijos, tačiau siūloma, kad tuo galėtų užsiimti ir universitetai.

Alga - viena mažiausių

GMPS kolektyvas sensta ne tik dėl neruošiamų specialistų. Anot R. Juodviršio, tiesiog jaunesni, gabesni susiranda geriau apmokamą darbą.

"Per televiziją vieno paciento giminaitis tvirtino, kaip Vilniuje į iškvietimą atvažiuoja kelios "močiučių" brigados ir nepakelia žmogaus. Mūsų darbuotojų močiutėmis dar nepavadinčiau", - sakė jis.

Taip apie skambučius ir iškvietimus kalbėjo ne tik tądien budėjusi dispečerė G. Ambrazaitienė

Pasak R. Juodviršio, GMPS darbuotojų atlyginimas tarp kitų medikų vienas mažiausių, nors darbas įtemptas ir pavojingas.

"Daugiau šiandien mokama tiems, kurie pasitraukia iš Lietuvos - reanimatologams-anesteziologams, chirurgams. Bet valgyti visi norime, - sakė pokalbininkas. - Darbą apsunkina ir nepakankamas finansavimas. Norint suteikti kokybišką paslaugą, reikia ir modernių technologijų, vaistų, kelti kvalifikaciją."

Neatsitiktinai medikės prisiminė dabar jau užsienyje gyvenančią "medicinos žvaigždę", kuri laisvu laiku tarp budėjimų ravėdavo aplinkinių kaimų gyventojų burokus, kad galėtų prisidurti.

Norėdami daugiau užsidirbti medikai priversti daugiau dirbti. Šio užburto rato kasdienybė tokia - amžinas neišsimiegojimas.

"Įklimpę. Kaip į spąstus", - liūdnai šypteli šnekinti medikai, tarsi patys sau atsakydami į klausimą, kodėl nesirenka pelningesnio darbo.

Važiuoja ne pagal visus iškvietimus

Daugiausia priekaištų čia dirbantiems medikams tenka išklausyti dėl atsisakymo atvykti.

"Nevežame visų pacientų, - pripažįsta vyriausiasis gydytojas ir paaiškina. - Ligoninių priėmimo skyriai dar nepasiruošę priimti tokio srauto pacientų. Tam dar nėra tinkamų sąlygų, kokias turi vakarietiški skubios pagalbos-priėmimo skyriai."

Žinoma, esama ir kitos priežasties - nepakankamo finansavimo. "Aišku, galime vežti su paprasta mašinėle, bet norint suteikti kokybišką paslaugą reikia ir modernių technologijų, vaistų, kelti kvalifikaciją", - pridūrė jis.

Šie jau atitarnavę ir tik ekstra atveju į iškvietimus išriedantys automobiliai pastatyti už grotų tam, kad išsaugotų savo švyturėlius, veidrodėlius ir kitokias ilgapirščius dominančias smulkmenas

Be to, dauguma pacientų pristatyti į ligonines išleidžiami namo. Kur turėtų dingti naktį į priėmimą atvežtas kaimo gyventojas? Pasak R. Juodviršio, šią problemą turėtų spręsti kitos tarnybos.

Jei pagal iškvietimą atvykęs medikas mato, kad suteikus pagalbą pacientas vis tiek bus išleistas namo, geriau pataria jam kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kitiems pakanka ir konsultacijos telefonu.

Vyriausiasis gydytojas tikino galįs drąsiai teigti, kad 30-40 proc. atvejų "greitoji" vyksta ir ten, kur greitoji medicinos pagalba tikrai nereikalinga... Tačiau į ligoninę vežami visi, kurie to pageidauja, nes savo sveikatos būklę vertina kaip sunkią.

Ateityje "greitosios" funkcijos gali būti dar labiau susiaurintos, kai skubi medicinos pagalba bus teikiama ištikus nelaimei viešojoje vietoje, patyrus sunkias traumas, ištikus insultams, šokui ar kitiems ūmiems, sunkiems susirgimams.

GMPS darbuotojai pastebi, kad ligoniai nežino ne tik savo šeimos gydytojo pavardės, bet ir kur jam kreiptis poilsio dienomis ar po darbo valandų.

Nors šeimos gydytojas turėtų informuoti savo pacientus, kur jiems reiktų kreiptis tokiais atvejais.

Jausmams nelieka vietos

Pamainos vyresnioji gydytoja Vida Rimkuvienė per savo 27 metų praktiką sakė pripratusi prie daugelio dalykų, tačiau vienu dalyku iki šiol stebisi - kai greitoji kviečiama tiesiog sumažinti temperatūrą.

"Autoįvykiai, traumos - mes visada pasiruošę, nes vykstant į iškvietimą niekada nežinai, kas laukia. Bet kai dirbi, jausmams nelieka vietos", - paklausta, ar vėliau nepersekioja per budėjimus patirti įspūdžiai, pasakojo gydytoja.

Anot jos, gali būti, kad už pasakymo "gatvėje guli žmogus" slypės kasdienis vaizdelis - benamis ilsisi sau įprastoje vietoje po atviru dangumi, o kitąkart - sunki situacija, galinti baigtis ir mirtimi.

Pacientų gyvenimiškos situacijos išplaukia nebent vėliau, grįžus po iškvietimo arba analizuojant, pergalvojant tam tikrus atvejus.

Viešoje vietoje tenka išklausyti ir nemažai kritikos iš įvykį stebinčių aplinkinių. "Kiekvieną mano judesį fiksuoja lyg su filmavimo kamera. Stengiuosi atsiriboti nuo tokių komentarų, nes jei pradėsiu reaguoti - sukelsiu konfliktą ir be policijos tada neišsiversime, - juokėsi gydytoja. - Nes žinau, kad mes, kaip medikai, situaciją vertiname vienaip, o praeiviams atrodo kitaip."

Atskirą kontingentą, su kuriuo tenka susidurti "greitosios" medikams, sudaro benamiai. Kvapai, kirminai, gyvūnėliai - viena iš šių susidūrimų dalių, kita - jų elgesys, kuris ne visada pasižymi taika ir ramybe.

Tiesa, būna ir ramių benamių, kurie vykti su "greitąja" atsisako, tuo baisiai papiktindami atsitiktinius praeivius.

Pilnatis ateina pirmadieniais

Kitose gydymo įstaigose ne kartą yra tekę girdėti, kad pacientų, tarp kurių būna nemažai sunkių ir psichinių ligonių, padaugėja būtent per pilnatį.

Pilnatis ar delčia, anot GMPS medikų, didesnės įtakos iškvietimų skaičiui neturi. Tik pastebėta, kad skambučių padaugėja pirmadieniais.

Kaip manoma, tam įtakos gali turėti persivalgymai, persigėrimai ar tiesiog klaipėdiečių kantrybė, kurie, kentėję visą savaitgalį, nusprendžia, kad laikas kreiptis į medikus.

Pasak R. Juodviršio, nors sezoniškumo nėra, tačiau pats darbymetis prasideda įsisiautėjus gripui. Iškvietimų skaičių pastaraisiais metais didina narkomanai.

Pagal iškvietimus vykstanti, o kartais į skambučius atsakinėjanti bendruomenės slaugytoja Giedrė Ambrazaitienė juokavo, kad nors liežuvis gerai ištreniruotas, tačiau atsakydama į skambučius pavargsta labiau, nei vykdama su brigada teikti pagalbos.

Anot GMPS darbuotojų, emocinę įtampą kelia, kai sulaukiama iškvietimo dėl pakaruoklio, skenduolio, tenka gaivinti vaiką arba vežti į ligoninę, kai matosi, kad pacientas vis tiek neišgyvens.

"Būna ir užpuolimo atvejų: užrakina namuose, grasina", - pacientų pateikiamų staigmenų neneigė vyriausiasis gydytojas.

Lyg sunkumų kilnotojai

Kai lankėmės GMPS, darbuotojams kaip tik vyko kvalifikacijos kėlimo kursai. Pataikėme, kai, anot instruktorių, kartojama ne tokia įdomi fotografui, bet būtina medikams dalis - kardiogramų studijavimas.

GMPS gydytojas ir instruktorius Anatolij Belevič šyptelėdamas mosteli ant grindų suguldytų manekenų link, paaiškina, kad kursuose jie ne kasdien prie lėlių šokinėja.

"Jei įvykio vietoje žmogus guli be sąmonės, nėra kvėpavimo, tai dažniausiai gaiviname su priemonėm. Tuščiom rankom nedirbam, naudojam defibriliatorių, dirbtinio kvėpavimo aparatus ir kt. Kol vienas žmogus rankomis atlieka dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, kitas brigados narys ruošia aparatūrą, - rodydamas aiškino jis. - Defibriliatoriaus mentelės, pridėtos prie paciento krūtinės, monitoriuje parodo, ar reikia daryti elektrošoką - atstatyti širdies ritmą."

Paklausta, kiek dažnai tenka nešioti tokį gana sunkų aparatą, - bendruomenės slaugytoja ir GMPS felčerė bei instruktorė Lina Končienė trumpai paaiškina: "Kasdien, nes jis padeda stebėti širdies veiklą, kai žmogus būna be sąmonės."

Europos šalyse skubios pagalbos specialistais dauguma dirba vyrai. Egzaminuose net numatytas fizinių krūvių testas.

Pavyzdžiui, Švedijoje vyresni nei 35 metų felčeriais nebedirba, nes šiame darbe būna dideli fiziniai krūviai, reikalinga greita orientacija. Žinoma, ten skubios pagalbos specialistui "išėjus į pensiją", jiems garantuotas ir kitoks darbas.

Sandra LUKOŠIŪTĖ