Pasaulyje yra tik vienas medis, panašus į vaivorykštę: kaip jis atsirado Žemėje

Vaivorykštinis eukaliptas (Eucalyptus deglupta) idealioomis sąlygomis auga itin greitai ir pasiekia net 80 metrų aukštį. Jis atrodo kaip objektas iš fantastinės planetos, tačiau, kaip rašo „IFLScience“, tai realus gamtos stebuklas. 

Šio unikalaus medžio gimtine laikomi Filipinų, Indonezijos ir Papua Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškai. Vėliau ši rūšis buvo introdukuota ir kitose panašaus klimato vietose, pavyzdžiui, Havajuose, Pietų Kalifornijoje bei Floridoje.

Kodėl jis keičia spalvas?

Vaivorykštinis eukaliptas traukia žvilgsnį dėl kamieno, kuris mirga auksinės rudos, ryškiai geltonos, neoninės žalios, sodrios raudonos, oranžinės ir net melsvai violetinės spalvos atspalviais. Pasak mokslininkų, šio keisto spalvinimosi mechanizmai vis dar mažai ištirti, tačiau manoma, kad kaleidopsopinė įvairovė atsiranda dėl specifinio žievės atsisluoksniavimo proceso.

© Shutterstock nuotr.

Skirtingai nuo daugumos kitų medžių (pavyzdžiui, ąžuolo, kurio žievė nuolat storėja), eukalipto žievė lupasi plonomis juostelėmis. Kiekvieną kartą jai nukritus, apnuoginamas skaidrus sluoksnis, kuriame matomas chlorofilas – žaliasis pigmentas, naudojamas fotosintezei.

Sąveikaudamas su oru, šis sluoksnis praturtėja taninais – gamtiniais junginiais, saugančiais medį nuo grybelinių infekcijų. Brandos procese šie taninai patiria stulbinančią transformaciją:

Spalva kinta nuo mėlynų ir violetinių atspalvių iki raudonų bei auksinių.

Galiausiai žievė vėl tampa ruda.

Ciklas prasideda iš naujo.

Vertė ir grėsmės

Nors gyvas vaivorykštinis eukaliptas laikomas gamtos stebuklu, jo mediena taip pat yra neįtikėtinai vertinga. Ji plačiai naudojama baldų gamyboje, grindų dangoms, statybose ir kitose srityse. Medžiai taip pat kertami celiuliozės gamybai (kuri, beje, yra balta). Svarbu paminėti, kad nupjauta ir apdorota mediena praranda savo „vaivorykštinį“ efektą.

Deja, dėl išskirtinės išvaizdos ir medienos savybių šiai rūšiai iškilo grėsmė išnykti – ji tapo besaikio eksploatavimo objektu. Kita vertus, būtent estetinė išvaizda gali tapti medžio išsigelbėjimu: jis vis dažniau sodinamas dekoratyviniuose soduose bei parkuose, taip užtikrinant rūšies klestėjimą žmogaus priežiūroje.