Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete neseniai paskaitas apie Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos aktualumą uostamiesčio medikams skaitė Kauno universitetinių medicininių klinikų profesorius Vilius Grabauskas.
Susitikime dalyvavo ne tik miesto, bet ir apskrities gydytojai, taip pat Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus viršininkė Janina Asadauskienė, Visuomenės sveikatos centro specialistai ir kt.
Profesorius Vilius Grabauskas susirinkusiesiems kalbėjo apie tai, kas pasikeitė mūsų šalies medicinoje per dvylika sveikatos apsaugos reformos metų. Jis ypač akcentavo nenuveiktus darbus, kurių būtina imtis, siekiant, jog ne tik sklandžiai vyktų stacionarinių gydymo įstaigų restruktūrizacija, bet ir kartu būtų sustiprinta pirminė sveikatos priežiūros grandis. Svarbiausia, jog teikiamų paslaugų kokybe liktų patenkinti pacientai.
"Nepaisant, jog oficialiai sveikatos apsaugos reforma prasidėjo 1991-ųjų spalio mėnesį, jos pradžia - 1989-ieji, kai buvo atkurta Lietuvos gydytojų sąjunga. Būtent šios sąjungos nariai, lygiuodamiesi į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, pradėjo formuluoti pažangias koncepcijas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
Reformą buvo siūloma vykdyti lygiuojantis į Europos šalis. 1991 m. Lietuvoje pradėta kurti draudos medicina - kas anuomet buvo visiškai nauja mūsų šalies sveikatos politikams - turėjo būti labiau orientuota į žmonių sveikatos išsaugojimą, t.y. didžiulį dėmesį skiriant ambulatorinei grandžiai - ligų profilaktikai.
Tačiau netrukus graži idėja, kad reforma vyks sklandžiai, o šalies gyventojai po kelerių metų bus sveikesni, žlugo. Pirmaisiais pertvarkos metais norimo rezultato nepavyko pasiekti ne dėl reformuotojų kaltės, o dėl paveldėtos sviekatos apsaugos sistemos.
Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje sveikatos apsaugos reforma vykdoma darant vieną žingsnį į priekį, o du atgal, - itin dažnai besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai. Mat su kiekvieno naujo ministro atėjimu iš dalies keičiasi ir sveikatos politika.
Medicinos progresą labiausiai stabdo netinkamas Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas. Ne medikai, o politikai stabdo sveikatos apsaugos reformą. Jau seniai nebesitikime sulaukti paramos iš valdžios. Tenorime vieno, kad mums netrukdytų dirbti.
Džiugu tai, kad per 12 reformos metų buvo sukurta Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, atitinkanti tarpautinius standartus. Nacionalinės koncepcijos principai buvo formuojami atsižvelgiant į šalies etines vertybes, sveikos gyvensenos propagavimą - fizinės ir psichinės žmogaus sveikatos išsaugojimą. Dėmesys taip pat skiriamas ligonių, sergančių lėtinėmis ligomis, stacionariniam bei reabilitaciniam gydymui.
Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą, ne mažiau svarbūs yra ir socialiniai dalykai. Ne tik žmonių nesirūpinimas savo sveikata, bet ir ne visada prieinamos medicininės paslaugos, kai reikalingi brangūs tyrimai, - priežastys, kodėl daugėja onkologinių pacientų, o daugumai sergančiųjų ši liga diagnozuojama vėlyvos stadijos", - kalbėjo profesorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą