Praustis vandeny ne visada sveika

Praustis vandeny ne visada sveika

Specialistai praneša, kad daugybėje žmonių mėgstamų maudynių vietų Lietuvoje nesaugu - dėl karščių ir liūčių vandenyje apstu bakterijų. Didžiausias nepavojingas jų kiekis kai kur viršijamas net keturis kartus. Medikai neslepia, kad padaugėjo ir apsikrėtusiųjų žarnyno infekcijomis.

Kalti karščiai ir liūtys

Kas dvi savaites Lietuvos maudyklose užterštumą matuojantys specialistai pastebėjo, kad nuo liepos pradžios smarkiai padidėjo tarša. Nemažai pavojingų telkinių buvo ir vasaros pradžioje - birželį.

Labiausiai tai lėmė šią vasarą Lietuvą užklupę alinantys karščiai ir prasidėjusios smarkios vasaros liūtys.

“Padidėjusi oro temperatūra turi įtakos - ji skatina vandens žydėjimą, o žydintis vanduo nepraleidžia ultravioletinių spindulių ir dėl to bakterijos turi geresnes galimybes išgyventi”, - aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas Šarūnas Alasauskas.

Upių užterštumui didžiausią įtaką daro liūtys, kai kartu su lietaus vandeniu čia suplukdomi teršalai nuo gatvių, gyvūnų išmatos. Pavyzdžiui, po didžiųjų liūčių Neryje nerekomenduojama maudytis kelias pirmąsias dienas.

“Fiksuojamas mikrobiologinis, fekalinis užterštumas. Bakterijos yra dviejų rūšių: žarninės lazdelės ir žarnyno enterokokai, būtent pastarosios gali sukelti žarnyno infekcijas”, - teigė Š.Alasauskas.

Pavojingiausia Nemune ties Jurbarku

Specialistai užterštumą vandens telkiniuose matuoja du kartus per mėnesį - pradeda nuo birželio pirmųjų dienų ir baigia rugsėjo vidury.

Lietuvoje yra patvirtinta 151 maudymosi vieta - upės krantas, tvenkinys ar ežeras. Maždaug kas dešimtame maudytis nerekomenduojama, kol bus atlikti pakartotiniai tyrimai. Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėjos Gražvydės Norkienės, didžiausias užterštumas nustatytas prieš savaitę.

“Nemune ties Jurbarku liepos 14 d. žarnyno eterokokų leidžiama norma viršyta 3,6 karto. Gurkštelėjus tokio vandens iš tikrųjų kyla didelė grėsmė susirgti žarnyno infekcijomis”, - konstatavo tyrėja.

Šiemet užterštų telkinių gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Specialistai ypač stebisi dėl Dubysos bei Minijos, ten šiemet stipriai viršijamos normos.

“Dideli karščiai Lietuvoje, taigi ir patys besimaudantieji gali sukelti tą fekalinę taršą, jeigu nėra tualetų paplūdimiuose. Tačiau liūtys iš laukų, kuriuose ūkininkaujama, atplukdo visas išmatas į maudyklas”, - pasakojo Higienos instituto tyrėja G.Norkienė.

Dažniausiai susergama salmonelioze

Medikai aiškina, kad susirgimų žarnyno infekcijomis padaugėjo visoje Lietuvoje.

 

Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Birutės Zdanevičienės, žmonės gali užkrėsti ir dėl savo kaltės - maudydami šunis vandens telkiniuose. Esą šie gyvūnai platina salmoneliozę ir bakteriozę.

Atsargiai

Šį mėnesį tarša nustatyta šiuose vandens telkiniuose:

Liepos 14 d. Nemune ties Jurbarku taršos norma viršyta net 3,6 karto

Liepos 10 d. Dubysoje ties Dainų slėniu prie Ariogalos

Liepos 7 d. Kaišiadorių r. Ščebnicos ežere žarnyno eterokokų skaičius 1,6 karto viršijo normą, liepos 13 d., atlikus pakartotinius tyrimus, norma neviršyta

Liepos 1 d. Minijoje ties Gargždais žarnyno eterokokų skaičius normą viršijo 1,3 karto

Liepos 15 d. Minijoje ties Priekule norma viršyta 2,5 karto

Liepos 9 d. Pakruojo r. Petrašiūnų karjere norma viršijo leistiną, tačiau liepos 14 d., atlikus pakartotinius tyrimus, norma neviršyta

Liepos 9 d. Pakruojo r. Žeimelio tvenkinyje norma viršijo leistiną, tačiau liepos 14 d., atlikus pakartotinius tyrimus, norma neviršyta

Liepos 7 d. tarša nustatyta Karklėnų ežere, Kražių sen.

Liepos 7 d. tarša Rėkyvos ežere Šiaulių m.

Liepos 7 d. Žeimenoje ties Pabrade nustatyta 1,6 karto viršyta norma

Liepos 9 ir 14 d. Dubysoje ties Partikiais, Kauno r.

Liepos 9 ir 14 d. Dubysoje ties Daugokais, Raseinių r.

Liepos 7 ir 13 d. Šakių r. Lukšių mstl. tvenkinyje taršos norma viršyta nuo 2,7 iki 3 kartų

Liepos 7 d. Talšos ežere Šiauliuose prie Salduvės parko viršyta norma, bet po trijų dienų tarša sumažėjo

Liepos 9 d. Ventoje ties Kuršėnais

Liepos 12 d. Babrungo upėje Plungėje, Vandentiekio g.

Ką žmonės galvoja?

Ar domitės vandens užterštumu prieš eidami maudytis? - “Respublika” vakar klausė poilsiautojų Šiauliuose, prie Prūdelio ežero?

Rita,

35 m. atostogaujanti pardavėja

Važiuodama pailsėti prie kokio nors vandens telkinio pasiteirauju pažįstamų, koks ten vanduo. Jei žmonės maudosi, vadinasi, maudytis galima. Šiaip dažniausiai važiuodavau prie Rėkyvos ežero, bet šiandien susigundžiau sesers pasiūlymu pailsėti prie Prūdelio. Gal vanduo čia ir nėra labai švarus, tačiau manau, kad visiškai švaraus vandens niekur nėra.

Dovilė,

25 m. pardavėja konsultantė

Šiandien tikrai nesidomėjau, ar vanduo Prūdelyje yra švarus. Bet šiaip, aišku, spaudoje skelbiamą informaciją apie vandens telkinių užterštumą perskaitau. Ypač jei važiuoju prie toliau nuo Šiaulių esančių vandens telkinių. Girdėjau, kad Šiauliuose švariausias Rėkyvos ežero vanduo, tačiau šiandien rinkausi poilsį prie Prūdelio, nes Rėkyva - toliau nuo namų.

Virginijus,

45 m. darbininkas

Žinoma, renkuosi kur švaresnis vanduo. Reikia saugotis. Čia, Prūdelyje, yra vėžiukų, o tai reiškia, kad vanduo - švarus. Iš Šiauliuose esančių vandens telkinių dar maudyčiausi Rėkyvos ežere. Manau, Šiauliuose rizikingiausia maudytis Talkšos ežere - ir spauda rašo, kad ten užterštumas didesnis nei kitur. Dėl vandens užterštumo sveikatos problemų nesu turėjęs.

Juozas,

55 m. bedarbis statybininkas

Nepasakyčiau, kad Prūdelyje vanduo švarus. Reikėtų vėl jį išvalyti, nes tvenkinys jau priaugo žolių. Bijoti sveikatos sutrikimų dėl švaraus vandens? Negaliu galvoti apie tai - darbai baigėsi, išvažiuoti prie vandens telkinių, esančių atokiau nuo miesto, neturiu už ką. Dėl to maudytis ir einu į Prūdelį, kuris yra arčiausiai namų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder