Rentgeno tyrimai pacientui - nauda ar žala?

Pravartu žinoti

Kiekvienais metais Lietuvoje atliekama apie 3,7 milijono rentgeno tyrimų. Mūsų šalyje gyvena apie 3,5 milijono gyventojų, tad išeitų, kad kiekvienas mūsų kasmet vidutiniškai tiriamas bent kartą.

O vienam milijonui pasaulio gyventojų per metus vidutiniškai atliekama 330 tūkstančių rentgeno tyrimų. Kai kas paklaus - kodėl Lietuvoje jų atliekama beveik tris kartus daugiau. Pasirodo, tokių tyrimų skaičius priklauso nuo šalies išsivystymo lygio.

Lietuva priklauso labiausiai išsivysčiusių šalių grupei, o šios grupės vidurkis - 990 tūkstančių tyrimų vienam milijonui gyventojų. Mažiausiai išsivysčiusių šalių grupėje šis skaičius gerokai mažesnis - 20 tūkstančių. Taigi, negalima nesutikti su tuo, jog rentgeno tyrimai jau seniai tapo mūsų gyvenimo dalimi.

Į mums rūpimus klausimus apie rentgeno spindulių daromą žalą bei naudą atsakys Radiacinės saugos centro Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Butienė.

- Kur jonizuojančioji spinduliuotė panaudojama medicinoje?

Šiandien ji naudojama ne tik diagnozuojant kaulų lūžius ar surandant svetimkūnius, pavyzdžiui, prarytus daiktus žmogaus organizme. Retas chirurgas ryšis operacijai, prieš tai atidžiai neišnagrinėjęs kaip vieta, kurią jis ruošiasi operuoti, atrodo rentgeno nuotraukoje.

Tačiau žmogaus kūną tirti galima ir kitaip - spinduliuotės šaltinį įdėjus į tiriamo žmogaus kūną. Tai vadinama branduolinė medicina, kuri suteikia dar vieną galimybę pažiūrėti į žmogaus kūno vidų. Naudojantis specialiais prietaisais galima nustatyti, kaip radionuklidas pasiskirsto, pavyzdžiui, kauluose, t.y., pamatyti kur jo susikaupia daugiau, o kur mažiau.

Vienur radionuklidas kaupiasi, kai kaulai sveiki, kitur - kai jie serga. Radiofarmakologiniai preparatai kai kuriuose organuose ar audiniuose nesikaupia. Tačiau ir juos galima gydyti jonizuojančiąja spinduliuote. Tik tada jonizuojančiosios spinduliuotės, kuria švitinamas auglys, šaltinis yra ne žmogaus kūne, o jo išorėje. Toks gydymo būdas vadinamas spinduline terapija arba radioterapija.

- Ar jonizuojančioji spinduliuotė kenksminga žmogui? Jei taip, kodėl ji naudojama?

- Kuo didesnė apšvita, tuo didesnė yra rizika atsirasti atsitiktiniams reiškiniams, t.y., galimiems vėžiniams susirgimams. Jonizuojančioji spinduliuotė yra kenksminga ir gali sukelti pokyčius žmogaus organizme. Tačiau labai dažnai tai yra vienintelis būdas gydytojams pamatyti, kas dedasi žmogaus organizmo viduje ir ne tik laiku nustatyti ligą ir išgydyti žmogų, bet ir išgelbėti gyvybę.

- Ar rentgeno diagnostikos aparatai yra kokybiški Lietuvoje?

- Jei lyginsime Lietuvos rentgeno diagnostikos aparatų amžių su Švedijos, žinoma, jie kur kas senesni. Tačiau mūsų gydymo įstaigose kokybės kontrolė yra privaloma ir atliekama visiems rentgeno diagnostikos aparatams kasmet, o mamografiniams aparatams kas pusę metų. Mūsų šalyje naudojami aparatai atitinka techninius reikalavimus, keliamus ES šalyse. Tie, kurie neatitinka šių reikalavimų yra remontuojami arba nebenaudojami. Nekokybiškų aparatų skaičius kasmet mažėja. Rentgeno diagnostikos aparatų kokybę įrodo ir išmatuotos pacientų dozės, kurios neviršija rekomenduojamų lygių.

- Ar yra nekenksmingų rentgeno aparatų?

- Tyrimas būtų nekenksmingas, jeigu jam nebūtų naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Tačiau jeigu rentgeno spinduliuotė "nepervers" žmogaus kūno, tai išryškinus paaiškės, kad rentgeno nuotrauka yra tuščia. O jeigu rentgeno tyrimas atliekamas, norom nenorom tenka susitaikyti su mintimi, kad gausime vienokią ar kitokią dozę.

O kur dozė - ten papildoma rizika susilaukti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio reiškinių - vėžio ar genetinių pokyčių. Todėl gydytojas, kuris skiria rentgeno diagnostikos procedūrą turi visada įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Tuomet yra priimamas sprendimas, koks tyrimas yra būtinas ir priimtiniausias pacientui.

- Kokias apšvitos dozes gauna pacientai tyrimų metu?

- Žinoma, daug kam įdomu, kokias dozes jie gauna vienokio ar kitokio rentgeno tyrimo metu. Pacientų dozės nėra ribojamos. Tos dozės priklauso ir nuo tiriamojo stambumo, tad tenka kalbėti apie vidutines dozes. Jos parodo, kaip gerai dirba rentgeno aparatas ir rentgeno skyriaus personalas. Leistina yra ta dozė, kuria galima nustatyti diagnozę. Jei kalbėti apie pačius rentgeno diagnostinius tyrimus, tai didžiausios pacientų dozės yra kompiuterinės tomografijos tyrimo metu.

- Ar kompiuterinėje tomografijoje taip pat naudojami rentgeno spinduliai?

- Joje naudojami patys paskutiniai rentgeno ir kompiuterinės technikos pasiekimai. Ja galima aptikti tokius susirgimus, apie kurių aptikimą prieš kelis dešimtmečius svajoti galėjo nebent tik patologanatomai.

Veikimo principas yra gana paprastas. Aplinkui tiriamąjį žmogų vienoje jo pusėje sukasi rentgeno vamzdis, kitoje - rentgeno spinduliuotę registruojantys detektoriai. Įvairios žmogaus kūno vietos rentgeno spinduliuotę praleidžia skirtingai, o šiuos skirtumus užregistruoja detektoriai.

Pats sudėtingiausias darbas tenka kompiuteriui, kuris iš detektorių gavęs signalus, turi "sudėlioti" tikrąjį žmogaus vidaus vaizdą. Šiuolaikiniai kompiuteriai prie sudėtingų darbų pripratę, tad ir gaunamos nuotraukos, kuriose matyti tiriamųjų vietų pjūviai - tarsi skersai perpjauti žmogaus liemuo ar galva. Patyrusiam rentgenologui šios nuotraukos yra tikras informacijos apie tiriamąjį žmogų lobynas.

- Ar tai reiškia, kad kompiuterinės tomografijos metu paciento apšvita didesnė negu atliekant rentgeno nuotrauką?

Dėl informacijos kiekio kai kuriems žmonėms kompiuterinė tomografija atrodo kaip vaistas nuo visų ligų. Tačiau retas žino, kad dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra visai nemažos. Žinoma, jos priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamosios vietos, tyrimo tikslų, tačiau tiriant liemenį kartais jos gali siekti 10-15 mSv (mažesnės dozės - apie 2,3 mSv - gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą). Tokias dozes gauna retas žmogus, nuolat dirbantis su jonizuojančiąja spinduliuote, pavyzdžiui, atominėje elektrinėje.

Dažnai pacientai būna labai įkyrūs ir visokiais būdais prašo, kad būtų atliktas tyrimas "su kompiuteriu", net jeigu toks tyrimas ir nereikalingas. Kas jeigu ne gydytojai žino kokias dozes gauna tiriamieji, kas jeigu ne jie supranta, kada to tyrimo tikrai reikia?

- Ar atliekant dantų rentgeno nuotrauką pacientas taip pat apšvitinamas?

- Rentgeno spinduliuotę vis dažniau pasitelkia ir stomatologai. Kartais jų pacientai jaučiasi ne visai saugiai, nes daugeliui atrodo, kad pšvitinus žmogui galvą, to švitinimo pasekmių galima susilaukti greitai.

Pasirodo, šiuolaikiniai dantų rentgeno aparatai (taip vadinami stomatologų naudojami rentgeno aparatai) yra sukonstruoti ir pagaminti taip, kad jie skleidžia labai siaurą spinduliuotės pluoštą, todėl organai, esantys netgi netoli nuo šviečiamo žandikaulio gauna labai mažas dozes. Tos dozės tokios mažos, jog dažnai paciento švinuota prijuoste dengti net nebereikia, pakanka apsaugos skydliaukei. Tačiau norint, kad pacientas, jau pripratęs prie švino prijuosčių, jaustųsi ramiau, tokios prijuostės dar dažnai naudojamos.

- Ar yra koks "priešnuodis" prieš jonizuojančiąją spinduliuotę?

- Didžiausiu "priešnuodžiu" prieš jonizuojančiąją spinduliuotę galima būtų vadinti pagrindinius radiacinės saugos principus - naudojimo pagrįstumo (jonizuojančioji spinduliuotė yra naudojama tik tuomet, kai ji tikrai yra būtina t.y. duodama nauda viršija daromą žalą sveikatai) bei optimizavimo (apšvitos dozės turi būti pasiektos kiek įmanoma mažesnės).

Jei kalbėti apie patį žmogaus organizmą, čia "priešnuodis", kaip ir kitų kenksmingų veiksnių atveju, yra bendras organizmo imuniteto stiprinimas. Žmogaus imuninė sistema su apšvitos pasekmėmis kovoja taip pat kaip ir su į organizmą patekusiais virusais ar bakterijomis.

- Kam šių tyrimų nerekomenduotumėte?

- Atsargios turi būti moterys. Jos turėtų informuoti gydytoją apie savo nėštumą. Saugos priemones ypač atidžiai reikia taikyti tiriant vaikus, nes vaikai yra jautresni jonizuojančiajai spinduliuotei nei suaugusieji.

- Ką patartumėte pacientui?

- Pirmiausia pasitikėti gydytojais, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir kurie išaiškina pacientui apie vieno ar kito tyrimo būtinumą bei galimas pasekmes. Taip pat kad yra Radiacinės saugos centras, kuris ne tik kontroliuoja kaip jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių vartotojai laikosi radiacinės saugos reikalavimų, bet ir konsultuoja gyventojus visais jiems rūpimais klausimais apie jonizuojančiąją spinduliuotę ir apšvitą.

Kalbėjosi Gediminas ZAKARAUSKAS