Kai prieš keletą metų hormoninės kontracepcijos priemonės buvo pradėtos pardavinėti tik su receptais, kilo nemažas moterų pasipiktinimas, tačiau medikus tokios permainos nudžiugino. Vis dėlto dar ir dabar gydytojų pagalbos prireikia moterims, kurioms hormoniniai kontraceptikai sukelia rimtų sveikatos problemų.
Medikai mano, kad dėl to dažniausiai kaltos moterys, neretai vis dar pačios paskiriančios sau nuo nėštumo apsaugančias hormonines tabletes, nuslepiančios nuo ginekologo savo negalavimus ar nesilaikančios kontracepcijos priemonių vartojimo nurodymų. Kartais kalti ir ginekologai, atsainiai atliekantys savo darbą, lengva ranka, neįsigilinę į moters sveikatos būklę, išrašo joms receptus.
Hormonines kontraceptines priemones vartoja apie 100 mln. moterų visame pasaulyje - 30-50 proc. moterų. Kitokia situacija Lietuvoje - tik 5,5 proc. vaisingo amžiaus moterų, norinčių išvengti nėštumo, pasirenka šią priemonę.
Gydytojo konsultacija būtina
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja ginekologė Rūta Kurtinaitienė “Respublikai” pasakojo, kad hormoninių kontraceptinių tablečių era prasidėjo apie 1960 m. Nuo to laiko ši farmacijos sritis nuolat tobulinama, nes tiek medikai, visuomenė, žiniasklaida, tiek vaistų kontrolės tarnybos kelia šiems medikamentams labai didelius saugumo ir kokybės reikalavimus.
Idealus kontraceptikas, pasak specialistės, turėtų būti 100 proc. saugus ir 100 proc. veiksmingas, paprastas vartoti, greitai atsistatytų vaisingumas jo nebevartojant. Teigiama, kad hormoninių kontraceptikų patikimumas - 99,9 proc.
O kalbant apie saugumą teigiama, kad šiuolaikinė kontracepcija - saugūs preparatai, jei juos vartoja sveika moteris ir laikosi vartojimo nurodymų.
“Labai dažnai pas gydytoją atėjusios merginos ar moterys prašo recepto kuriems nors konkretiems kontraceptikams, o paklausus, kas jai juos rekomendavo, paaiškėja, kad rekomendavo draugė ar sesuo. Taip neturi būti, - sakė R.Kurtinaitienė. - Tad labai gerai, kad kontraceptikai parduodami tik su receptais. Tik taip galima priversti moteris ateiti pas gydytoją, išsitirti, nes prieš išrašant receptą būtina specialisto apžiūra - išsami anamnezė, bendras ir ginekologinis ištyrimas, genitalijų sonoskopija, citologinis gimdos kaklelio tyrimas, pamatuojamas kraujospūdis. Prieš parenkant ir paskiriant vaistą moteris turi būti nuodugniai ištirta, įvertinta bendra jos sveikatos būklė”.
Šios tvarkos nauda, medikų teigimu, neabejotina: per patikrinimą atsiranda galimybė užkirsti kelią moterų lytinių organų vėžinėms ligoms. Be to, kontraceptikai gali sukelti ciklo sutrikimus, nes neretai geriami neteisingos dozuotės hormoniniai preparatai.
“Hormoninės kontracepcijos priemonės, kurios tinka vienai moteriai, gali visiškai netikti kitai. Kontraceptinėse tabletėse skiriasi hormonų dozės, ir tai, kas tinka vienai moteriai, kitai gali net sukelti sveikatos problemų, - sakė ginekologė. - Kontraceptikai - ne duona, kurios gali nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Reikia nepamiršti, kad vis dėlto tai yra vaistas, o kiekvienas vaistas turi savo indikacijas ir kontraindikacijas”.
Šalutinis poveikis galimas
Kontraceptikai veikia kiaušides - vaistuose esantys hormonai savotiškai jas “užmigdo”, neleidžia įvykti ovuliacijai, slopina gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį, tirština gimdos kaklelio gleives ir taip neleidžia spermatozoidams patekti į gimdą.
Hormoninių kontraceptikų formos įvairios: tabletės, žiedai, implantai, pleistrai ir spiralės. Visi hormoniniai kontraceptikai patenka į kraują.
Kaip nurodoma hormoninių kontraceptikų anotacijoje, jų negalima vartoti moterims, kurioms anksčiau buvo diagnozuota venų trombozė, serga smegenų arba širdies arterijų ligomis, hipertonine liga, kepenų ir krūtų navikais, cukriniu diabetu, migrena. Taip pat moterims, kurios rūko daugiau nei 20 cigarečių per dieną.
“Visos hormoninės kontraceptinės priemonės gali turėti didesnį ar mažesnį šalutinį poveikį. Tačiau jei kontraceptinės priemonės vartojamos taip, kaip nurodyta, jei jas vartoja moteris, kuriai jos tinka ir leistinos, komplikacijos ypač retos, - sakė R.Kurtinaitienė. - Galimas nepageidaujamas poveikis: tepimas iš genitalijų pirmus tris mėnesius, pykinimas, galvos skausmai, krūtų tempimas, tačiau laikui bėgant šie nemalonūs pojūčiai išnyksta”.
Bene pavojingiausios galimos komplikacijos - giliųjų venų trombozė, plaučių arterijos tromboembolijos. Tačiau, pasak R.Kurtinaitienės, tai labai retai pasitaikančios komplikacijos: trombozių tikimybė bendroje populiacijoje - 4 iš 10 tūkst., vartojant oralinius kontraceptikus - 9-14 iš 10 tūkst., nėštumas gali paskatinti išsivystyti trombozes 29 iš 10 tūkst. moterų.
Šalutinis poveikis gali atsirasti nesilaikant vaistų vartojimo režimo, daug rūkant ar nesaikingai vartojant alkoholio. Pagrindiniai rizikos veiksniai - vyresnis amžius (virš 35 m.), nutukimas, šeiminis polinkis į trombozes, imobilizacija, operacija, ilgos kelionės.
“Blogai tai, kad mūsų moterys iki šiol nepratusios ateiti pas ginekologą pasitikrinti profilaktiškai, - sakė R.Kurtinaitienė. - Neseniai apklausėme apie 1800 aukštųjų mokyklų studenčių, ir apklausos rezultatai nustebino: apie 41 proc. jaunų merginų prisipažino, kad eina pas ginekologą tik tada, kai turi kokių nors problemų. O vyresnio amžiaus moterys juk dar konservatyvesnės...”
Aida VALINSKIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą