Skrandžiui gydyti stebuklingų piliulių nėra

Vaikų sveikata

Jeigu jūsų vaikas prieš eidamas į mokyklą pradeda skųstis, jog skauda pilvą, nemanykit, kad jis nori simuliuoti. Tai gali būti ir beprasidedančios ligos simptomas. Apie tai kalbamės su Vaikų ligoninės gydytoja gastroenterologe Evelina Ilma Bielskiene.

Daugelis ligų, kurios, atrodytų, labiau būdingos vyresniojo amžiaus žmonėms, "jaunėja". Ar tai būdinga ir jūsų specializacijos sferoje?

Pacientų, sergančių virškinamojo trakto ligomis, gausėja. Ir iš tiesų, deja, galiu tik patvirtinti - jomis sirgti pradeda vis jaunesni.

Kuo dažniausiai skundžiasi paaugliai, o gal ir darželinukai?

Bene pagrindiniai besikreipiančių pacientų skundai - įvairaus intensyvumo pilvo skausmai, tuštinimosi, virškinimo sutrikimai, rėmuo, kartaus skonio burnoje jutimas, pilvo pūtimas.

Gyvename informacijos amžiuje. Žmonės turi daug žinių ir medicinos srityje. Visai nesistebiu, kai vaikų motinos kreipiasi patarti, o kartais ir nuraminti, kad jų pastebėti kažkokie vaiko virškinimo sutrikimai dar nėra patologija, kurią jau reikėtų gydyti.

Kokias įžvelgiate priežastis, kad vaikai labai anksti pradeda sirgti įvairiomis gastroenterologinėmis ligomis?

Visas jas sieju pirmiausiai su įtampa, nerviniais bei emociniais krūviais: nesėkmės moksle, bendraujant su bendraamžiais, kai nėra kontakto su tėvais. Emocinės problemos tampa "kūnu", todėl vaikas suserga.

Kalbant apie emocinę vaiko būseną, galėčiau išskirti tris etapus. Pirmasis būtų tada, kai vaikas įsilieja į kolektyvą, tai yra pradeda lankyti darželį. Antrasis - mokyklos lankymo pradžia. Ir trečiasis, kai vaikas pereina į vyresniąsias klases ir kai keičiasi mokytojai, bendramoksliai ir apskritai tvarka.

Virškinamojo trakto ligas provokuoja ir labai gerai kiekvienam žinomi dalykai - režimo nebuvimas, nesubalansuota mityba.

Ką galėtumėte patarti tėvams, kad savo vaikus apsaugotų nuo gastroenterologijos ligų?

Visų pirma, tai - geras ryšys su savo vaikais. Būtinas abipusis pasitikėjimas. Vaikas iš namų niekuomet neturėtų išeiti nevalgęs. Reikėtų ir kontroliuoti, kur vaikai išleidžia maistui įduodamus pinigus. Gal už juos perkami saldumynai ar pan.

Bet kokia proga pabrėžiu: tiek tėvai, tiek patys vaikai yra atsakingi už savo sveikatą. Medikų pareiga tik laiku nustatyti ligą, jei jau vaikas susirgo. Ir tuomet jau labai svarbu, kad tėvai, vaikas ir gydytojas taptų komanda. Kitaip gydymo sėkmės nebus.

Kurias gastroenterologines ligas Jūs laikote ypač rimtomis?

Visos ligos yra labai rimtos. Net paprasčiausias vidurių užkietėjimas. Stebiuosi, kad daugėja vaikų, kurie serga iš tiesų vyresniojo amžiaus žmonėms būdinga liga - dvylikapirštės žarnos opa, turi erozijos pažeistą stemplę. Sudėtingiausia įveikti opinį kolitą.

Gastroenterologijos ligų diagnostika, gydymas yra susiję su labai nemaloniomis procedūromis. Joms ryžtis pakankamai sudėtinga ir suaugusiesiems. O Jūsų pacientai - vaikai. Ar daug turite su jais problemų?

Man labai svarbu su vaiku surasti kontaktą. O tuomet jau galima įtikinėti. Laikausi principo, kad kokio amžiaus vaikas būtų, jam privalau viską išaiškinti: ką aš darysiu, ką jis turės daryti. Viską išaiškinusi, dar paklausiu, ar viską suprato. Svarbiausia pasiekti, kad vaikas tavimi tikėtų ir pasitikėtų. Tik tuomet gydymas bus sėkmingas.

Vaikas, atėjęs pas gydytoją, tikisi kažkokių stebuklingų piliulių, kurias pavartojęs ims ir pagis. Užtat jis, išgirdęs, ką turės valgyti ar daryti, pirmiausiai pareiškia: "Nemėgstu, nevalgysiu, nedarysiu". Ir toji reakcija visai suprantama - reikės keisti gyvenimo būdą. Gydytojas turi dėti daug pastangų, kad įtikintų vaiką.

Ir kaip sekasi?

Keista, tačiau su vaikais gerus kontaktus užmegzti pavyksta labiau, nei su kai kuriais su jais atėjusiais tėvais ar seneliais. O, kaip minėjau, sėkmingam gydymui būtina bendra komanda. Ir vieni kitais turime labai pasitikėti. Tik tuomet gydymas bus palyginti greitas ir efektyvus.

Gražina JUODYTĖ