Sunkus menas matyti

Kasmet spalio 15-oji paminima kaip liūdna šventė. Tai - Baltosios lazdelės diena. Baltoji lazdelė - aklo žmogaus simbolis, patikimas, nors ir mažutis pagalbininkas sunkiame kelyje per naktį.

Tiksliai nežinoma, kiek Lietuvoje yra aklų žmonių - ne visi kreipiasi į medikus, tačiau pasaulyje vien nuo glaukomos apakusių yra apie 6 milijonai.

Apankama dėl akių, galvos smegenų ar viso organizmo ligų, akių ir galvos traumų, dažniausiai dėl glaukomos, ragenos ligų, komplikuotos didelės trumparegystės, regos nervo atrofijos, tinklainės atšokimo.

Aklumas, kurį sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimas, vadinamas amauroze. Vaikų aklumas dažnai būna įgimtas.
Senyvi žmonės dažnai apanka dėl senatvinės kataraktos, bet po operacijos gali vėl matyti, todėl jie laikomi ligoniais, o ne aklaisiais. Besivystančiose šalyse aklumą dažniausiai sukelia infekcinės ir kitos akių ligos (pvz., trachoma, kseroftalmija), išsivysčiusiose - dažniau glaukoma, akių traumos, cukrinis diabetas.

Aklumo sąvoka ir jos nustatymo kriterijai įvairiose šalyse skirtingi. Aklumas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimto aklumo priežastys dažniausiai yra embrioninio regėjimo organo vystymosi anomalijos. Įgytas aklumas būna regėjimo nervo atrofijos, kataraktos, glaukomos padarinys. Kuo anksčiau atsiranda aklumas, tuo ryškiau pasireiškia jo pasekmės žmogaus psichiniam ir fiziniam vystymuisi.

Mokykliniame amžiuje sutrinka normalus vaiko vystymasis, sensorinės sferos formavimasis, orientavimasis erdvėje, atsilieka fizinis vystymasis, pakinta laikysena, eisena, atsiranda judesių koordinacijos, greitumo ir tikslumo formavimosi trūkumų, specifinių sunkumų, formuojant daiktinius ir erdvinius vaizdinius. Dėl skurdesnės jutiminės patirties savitai formuojasi kalba. Nors gramatinės struktūros ir žodyno atsargos auga reliatyviai normaliai, sunkiau suprasti konkrečių žodžių reikšmę. Specialiais būdais šiems vystymosi trūkumams galima užkirsti kelią, o jeigu jie jau atsiradę - įveikti juos, pasitelkus korekcinį ir auklėjamąjį darbą, atitinkantį su amžiumi ir specifika susijusias vaikų vystymosi ypatybes.

Tarp apakusių subrendusiame amžiuje nepastebima ypatingų sensorinio, protinio, asmenybės savybių vystymosi nukrypimų. Tačiau aklumas labai sumažina žmogaus darbingumą ir apsunkina jo orientavimąsi erdvėje, ypač judant.

Vertinant suaugusiųjų darbingumo laipsnį, atsižvelgiama į centrinio regėjimo aštrumą, periferinį regėjimą ir kitas regėjimo funkcijas. Aklumas skirstomas medicininiu, profesiniu ir buitiniu atžvilgiu. Medicininis aklumas suprantamas kaip abiejų akių bet kokių regimųjų pojūčių praradimas. Buitinis aklumas suprantamas kaip žmogaus nesugebėjimas savarankiškai orientuotis erdvėje, be kito pagalbos judėti. Profesinis aklumas suprantamas kaip stiprus regėjimo nusilpimas, neleidžiantis atlikti savo specialybės darbo. Todėl aklasis daugelio profesijų įsisavinti negali.

Pasaulyje kiekvienais metais apanka apie 500 tūkst. vaikų - vidutiniškai po vieną kas minutę, apie pusę jų per vienerius dvejus metus miršta dėl priežasčių, lėmusių aklumą. Manoma, jog trečdalis apanka dėl laiku negydytos ligos.

1999 m. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė aklumo prevencijos agentūra pradėjo tarptautinę programą "Regėjimas 2020", kurios tikslas - iki 2020 metų eliminuoti išvengiamą aklumą. Ši programa yra vykdoma daugiau nei 40 šalių. Lietuva taip pat neliko nuošalyje. 2002-2003 m. buvo parengta Lietuvai skirta programos "Regėjimas 2020" dalis - Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Akių ligų klinikos projektas "Išvengiamo vaikų aklumo prevencijos Lietuvoje". KMUK Akių ligų klinikos šį projektą vykdo nuo 2004 m.

Yra ir gerų naujienų žmonėms, kuriems dabar medicina padėti negali. Iš odos ląstelių mokslininkai pagamino akių ląsteles, jautrias šviesai. Šis atradimas gali būti labai svarbus gydant aklumą. Mokslininkų perprogramuotoms žmogaus odos ląstelėms buvo būdingos tokios pačios savybės kaip ir toms, kurios sudaro tinklainę, rašo "The Telegraph". Bandymai parodė, kad šios ląstelės gali virsti įvairių tipų tinklainės ląstelėmis, taip pat ir fotoreceptorių, paverčiančių šviesos impulsus nerviniais signalais. Praėjusių bandymų metu mokslininkams pavyko atkurti regėjimą akloms pelėms: proceso metu jų tinklainė buvo atkurta iš kamieninių ląstelių. Tolesni bandymai bus skirti padėti pacientams, sergantiems, pavyzdžiui, makulos degeneracija, sąlygojančia pagyvenusių žmonių aklumą. Dar viena tinklainės pažeidimo sąlygota liga - pigmentinė tinklainės degeneracija, lemianti tunelinį vaizdą ir aklumą.

Klaipėdoje yra net kelios organizacijos, kurios rūpinasi regos problemų turinčiais žmonėmis. Viena iš jų - Klaipėdos miesto glaukoma sergančių žmonių klubas. Mielai kviečiame prie mūsų prisidėti ne tik sergančius ar jų artimuosius, bet ir visus žmones, kuriems rūpi savo pačių akių sveikata. Skambinkite telefonu Klaipėdoje (8 46) 385054 po 18 val.

Vaida GERBAUSKIENĖ