Rugsėjo 24-27 dienomis Palangoje vyko III Tarptautinė konferencija "Psichikos lytis - normos ir patologijos aspektai". Joje patirtimi ir idėjomis pasikeitė mokslininkai, teismo psichiatrijos tarnybų specialistai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos.
Apie tradicinius lyčių vaidmenis kalbėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos teismo psichiatrų asociacijos prezidentė Helena Marcinkevičienė. Ji kalbėjo apie revoliucingai besikeičiančią lyties sampratą ir ypatumus, lyčių socialinius vaidmenis visuomenėje, pabrėždama, jog iki šiol net mokslininkai didesnį dėmesį skiria vienos lyties gyvenimo patirčiai, moterų ir vyrų elgesys, pasiekimai vertinami skirtingais, ir, deja, stereotipiniais kriterijais.
Moterims būdinga žemesnė savigarba ir savo darbinių sugebėjimų nuvertinimas, net jeigu jos akademiniai pasiekimai - aukštesni, negu vyro. Norma kažkodėl laikomas vyro elgesys, o moters - nukrypimu arba trūkumu. Paauglystėje iškilus tapatumo problemai, jauna moteris gali rinktis "vyrišką" veiklą, bet susilaukia priekaištų, kad prastai atlieka savo vaidmenį šeimoje. Iki šio visuomenėje vyrauja nuostata, jog vyras - "žvaigždė", jis - dėmesio centre, o moteris - tik "palaikančioji komanda". Tad moters norai ir siekiai, jos privalumai gali kelti socialinių rūpesčių. Moterys dažniau suserga depresija dėl priš ją naudojamo smurto. Lyčių skirtumus formuoja ne individualūs gebėjimai, o socialinė ir kultūrinė aplinka, filosofinė laikmečio ideologija.
Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos teisės universiteto ir Lietuvos vyskupų konfrencijos pranešėjas K. Meilus, pasisakęs tema "Vientiso asmens idėja ir dualistinis asmens padalijimas" atspindėjo Bažnyčios poziciją. Pasak pranešėjo, šiuolaikinis feminizmas - tai moters tapatumo politika, susijusi su hedonizmu, tai moters psichologijos, jos teisių ir nesuvaržytos autonomijos propaganda. Moterys neva sekso laisvę atskyrė nuo santuokos, gyvybės dovanojimo šventumo, ir "nuoga" moteris triumfuoja prieš išmintį ir tradicinį savo paskirties suvokimą. Jeigu moteriai svarbu seksualinė laisvė ir ji pati savęs nelaiko kieno nuosavybe, ir savo vaikų ji nelaiko savo nuosavybe.
Smerkdamas abortus, kunigas išsakė parodoksalią mintį, jog neplanuotas nėštumas nusipelno ir neplanuoto džiaugsmo. "Jeigu moteris žiūri į žindančią moterį ir įsivaizduoja žindančią karvę, tai, manau, jau yra moters problema, ir ją reikėtų gydyti", - sakė jis. Po tyrimų pripažinta, jog moterys, žinojusios, kad jų kūdikis gimtų nesveikas, žymiai sunkiau išgyveno abortą. Kunigas priekaiaštavo psichoterapeautams, mažinantiems tokioms pacientėms kaltės jausmą; vadino tai mirties propagavimu. Pranešėjas kalbėjo, jog šiais laikais atsirandantis dualizmas dažnai kyla dėl proto ir kūno pažinimo problemos. Iškėlė tris išsivadavimo postulatus: valios laisvę, sielos nemirtingumą ir Dievo buvimą. Gera valia nuo patologinės skiriasi tuo, jog jos nesąlygoja hedonistiniai dalykai, instinktai, o - protas, auklėjimas, teisingos nuostatos. Žmogiškas orumas ir universalus dorovingumas skiria žmogų nuo laukinio gyvulio, suteikia jam galimybę gyventi pagal moralinį įstatymą. "Mes turim sąmonę, ir ji yra ne aklas instinktinis mechanizmas, vien žinąs, kaip išgyventi, jos visuma suteikia mums minties ir vidines galias. Kas mechaniškai žiūri į žmogų, nesunkiai prieina prie dualistinio požiūrio".
Valstybinės medicininio audito inspekcijos atstovė R. Navickienė kalbėjo apie neleistinumą apriboti fizinio asmens laisvę, vadovaujanatis LR galiojančiais teisės aktais. Ji dar kartą susirinkusiems priminė europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kalbėjo apie skaudžius jos nepaisymo padarinius, pabrėždama, kad Lietuva vis dar gėdingai pirmauja Europoje savižybių skaičiumi. Aptarė asmenų, sergančių sunkia psichikos liga ir atsisakančių gydytis, problemą bei teismo psichiatrų vaidmenį, siekiant visuomenės saugumo.
Teismo psichiatrai iš Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos aptarė daugybę nusikaltėlių elgesio patologijos priežasčių. Skaityti pranešimai: "Nekrosadistiškai motyvuota daugybinė žmogudystė", "Moterų ir vyrų agresyvaus elgesio psichologiniai aspektai teismo psichiatarijos - psichologijos ekspertizėse nužudymų bylose", "Psichikos sutrikimų ir nusikalstamos veikos tarpusavio ryšys tarp vyrų ir moterų. Skirtumai ir panašumai" sulaukė didelio susidomėjimo ir diskusijų.
Konferencijoje taip pat aptarta socialinių-kultūrinių faktorių įtaka seksualinio elgesio formavimuisi, homoseksualizmo samprata psichiatrijoje, teisme ir visuomenėje, lyties indentiteto sutrikimai. Didelis dėmesys skirtas pedofilijos, šeimos seksualinės disharmonijos problemoms bei kraujomaišos elgesio mechanizmams.
Per pertraukėlę pakalbinome konferencijai pirmininkavusį profesorių A. Dembinską (Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika) - kokie šios konferencijos tikslai ir prioritetai, kodėl šį kartą pasirinkta tema: "Psichikos lytis - normos ir patologijos aspektai".
- Rengdavome bendro pobūdžio konferencijas, tačiau teismo psichiatrijos aspektu yra labai įdomių neliestų klausimų. Matėme, kokios skirtingos pranešėjų pozicijos asmens tapatumo atžvilgiu. Nūnai aktualios ir lyties keitimo, ir kitos problemos; iš vienos pusės, atsirado didelių laisvių, įtakų, naujų ir kartais maksimalių vakarietiškų psichoterapijos krypčių, kurios, mano supratimu, mums visai nepriimtinos. Tarkim, leidimas auklėti vaikus homoseksualioms šeimoms; Lietuvoje tie dalykai neliesti.
Pati psichologija ir psichiatrija traktuojama skirtingai, net pas mus specializuojasi psichiatrai, gydantys moteris ir vyrus, nes skiriasi ir lyčių psichikos sutrikimai, klinikinis vaizdas. Aš manau, didelę įtaką turi girtavimas, ir dauguma nusikaltimų padaro neblaivūs. O agresijos su lytimi tiesiogiai nesiečiau: tai sudėtingi pasąmoniniai reiškiniai, asmenybės struktūra ir harmonija, visa tai, ką žmogus turi iš senų laikų, archetipų, savo tėvų, sociumo ir t. t. Nusikaltimų priežastys - ne tik socialinės, tai asmeninių konfliktų padarinys. Matome, kaip vaikai nužudo tėvus - tai tikrai ne socialinės priežastys, grynai psichologiniai, grynai giluminiai dalykai, asmenybės kompleksai. Matyt, laiku nebuvo pastebėta, kad žmogui reikėjo psichologinės korekcijos.
Visi psichoterapeutai, ypač psichodinaminės pakraipos, tuos dalykus bando atskleisti. Galėčiau paprieštarauti kalbėjusiam dvasininkui, kad psichiatrai "gydo" kaltės jausmą, žiūrint koks tai jausmas; kaip sako mūsų bažnyčios tėvai: pats gimimas jau yra kaltė, tu tarsi atperki savo tėvų kaltę, - sakė profesorius.
- Jūs klausiat, ar visuomenė netampa nesaugi dėl teismo psichiatrų kaltės, kad sutrikusios psichikos nusikaltėliai, žudikai, per anksti grįžta į visuomenę. Mes, medikai, visą laiką tikimės, kad jų būsena pagerės, vis tik dabar yra pažangūs gydymo metodai, ir daugelio pacientų būklė pagerėja, tik vienetams terapija nepadeda. Pagaliau - kur "paleido" gydytą nusikaltėlį - į gatvę. O kas dirba su juo? Nėra pas mus psichosocialinės reabilitacijos tarnybos, tik - jos užuomazgos, dirba tik entuziastai - be valstybės paramos. O mirties bausmės šalininkas aš nesu: kam tas kerštas?
Kas turėtų prisiimti kaltę už katastrofišką savižudybių skaičių Lietuvoje? Psichiatrai - absoliučiai jokios. Yra juokinga, kad pas mus nėra jokių prevencijos programų. Prieškario Lietuvoje buvo pats mažiausias savižudybių rodiklis Europoje - tad nesame savižudžių tauta. Visa susijęs su sovietmečio palikimu, girtavimu, bet baisiausia tai, kad valstybė nieko nesiima.
Dabar labai džiaugiamės patvirtinta Valstybine nacionaline savižudybių prevencijos programa: trims metams prašyta 3-jų milijonų, skirta - 40 000 litų. Ar ne gėda? Mes ir liksime "aukštumoje", eidami į Europos Sąjunga su dvigubai didesniu savižudybių skaičiumi, negu šalių kandidačių į ES savižudybių skaičiaus vidurkis, - kalbėjo Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius A. Dembinskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą