Sveikos gyvensenos propaguotojai ragina 2013-uosius skelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais
Lietuvos sveikatos politika akcentuoja prieštaringus ir gyventojų sveikatos būklės negerinančius prioritetus - užuot skatinusios sveiką gyvenseną, valdžios institucijos apsiriboja brangiai kainuojančiu įsisenėjusių ligų gydymu ir nesiima spręsti visuomenės sveikatą žalojančių alkoholizmo ir rūkymo problemų, mano antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos dalyviai.
Sveiką gyvenseną ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių organizacijų atstovai pakvietė visuomenines organizacijas ir žmones pasirašyti memorandumą, kuriuo siekiama 2013 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.
Konferencijoje dalyvavęs Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas psichiatras dr. Aurelijus Veryga kalbėjo, kad iš politikų dažnai girdimas nuolatinis susirūpinimas ypač sustiprėja prieš rinkimus, tačiau realūs veiksmai rodo tikrąjį požiūrį į sveikatos klausimus. Jo nuomone, nors ir pripažindami sveikos gyvensenos naudą, politikai galiausiai pasirenka remti pelningus ir didelę įtaką turinčių rūkalų ar gėrimų gamintojų interesus.
"Politikai apie sveikatą mėgsta kalbėti visada ir ypač artėjant rinkimams. Bėda ta, kad, jiems tapus sprendimų priėmėjais, išsireikalauti sprendimų, kurie iš tikrųjų tarnautų žmonių sveikatai, tampa be galo sudėtinga. Tą akivaizdžiai parodė paskutinių mėnesių Seimo sprendimai", - sakė A. Veryga.
Jo nuomone, valdžios institucijos skiria per didelį dėmesį verslo interesams, pamiršdamos tuo pat metu deklaruojamus sveikatos stiprinimo tikslus, kurie, atsiradus interesų konfliktui, būna greitai pamirštami.
"Šiandien turime tokią situaciją, kai parašoma, kad nebus neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai, nors daugybė institucijų - Nacionalinė sveikatos taryba, psichologų sąjungos, visos organizacijos - prašo to nedaryti, tačiau įvertinime uždedama varnelė ir to užtenka. Nors 20 metų jau ritamės žemyn, ir gyventojų sveikata tik blogėja. Politikai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į poveikį visuomenės sveikatai. Prieš porą dienų Vyriausybė pasigyrė, kad bus vertinama teisės aktų verslui sukuriama administracinė našta. Sakyčiau, kad tai yra pasityčiojimas, nes verslas yra ir alaus, ir cigarečių gamyba. Sunku įsivaizduoti, kaip visa tai suderinti su valstybės tikslais išsaugoti žmonių sveikatą?" - klausė A. Veryga.
Jam pritarė Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, kuris taip pat užsiminė apie sistemines Lietuvos sveikatos politiką kamuojančias problemas. Sveikuolių vadovo teigimu, minėtas Alkoholio reklamos draudimo įstatymo atšaukimas parodo tikrąją Seimo poziciją ir nenorą spręsti įsišaknijusių problemų.
"Mūsų Seimas meta akibrokštą, neatsižvelgia nei į Jungtinių Tautų (JT) sveikatos organizacijos tyrimus, nei į ministerijos išvadas. Galėjome pasauliui pasakyti, kad Lietuva labai rimtai žiūri į mokslininkų pateikiamą informaciją ir žmonių sveikatą. Dabar gi laimėjo pinigų valdžia ir pinigai. Alkoholio reklamos draudimo įstatymas yra mūsų sveikatos sistemos Gordijaus mazgas, kurį nukirtus būtų galima pradėti spręsti visuotines sveikatos problemas", - pabrėžė D. Kepenis.
Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų viceprezidentas prof. Algirdas Raslanas sukritikavo pasirenkamus sveikatos sistemos prioritetus, kurie, pašnekovo nuomone, kovoja tik su pasekmėmis, tačiau visai nėra nukreipti į priežasčių šalinimą.
"Turime aiškiai pasakyti, ką jau ir Pasaulinė sveikatos organizacija yra išdėsčiusi, medicina turi įtakos tik 10 proc. žmogaus sveikatos, genetika ir aplinka po 20 proc., 50 proc. priklauso nuo žmogaus įpročių (...). Kyla klausimas, kodėl tik ligų gydymas ir vaistai turi prioritetą, o sveikos gyvensenos prevencija šiandien yra palikta likimo valiai", - teigė A. Raslanas ir pridūrė, kad sveikos gyvensenos propagavimas turėtų būti vienu iš valstybės prioritetų ir dėl lėšų, kurias valstybė sutaupytų gydydama kur kas mažiau lėtinių nesveikos gyvensenos sukeltų ligų.
Spaudos konferencijos dalyviai sutarė, kad siekiant išjudinti sveikatingumo politiką Lietuvoje teigiamą postūmį duotų aktyvesnis viešas sveikatingumo akcentavimas, todėl Seimas turėtų kitus metus paskelbti sveikatos metais.
"Patirtis iš 2008 metų, kuomet buvo paskelbti Blaivybės metai, rodo, kad buvo pasiekta gerų rezultatų. Jeigu Seimas turėtų politinės valios ir sąmoningumo, Sveikatos ir sveikatinimo metai išjudintų sveikatos ugdymo kultūros klausimus ir pastatytų juos į prioritetų sąrašą", - kalbėjo Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas, internetinio tinklapio tikiu.lt redaktorius Juozas Dapšauskas.
Rašyti komentarą