Augant gyvenimo tempui ir įtampai, daugėja valgymo sutrikimų. Nervinę bulimiją neretai lydi piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, kleptomanija (liguistas potraukis vogti). Beveik pusė sergančiųjų turi ir asmenybės sutrikimų, kuriems būdinga nuotaikų kaita, stiprus impulsyvių jausmų proveržis, dirglumas, sutrikęs mąstymas ir savęs nuvertinimas. Su psichoterapeute ir psichiatre kalbėjomės apie anoreksijos ir bulimijos simptomus bei motyvaciją pripažinti savo problemą ir galimybes ją spręsti.
Kreivas veidrodis
"Šiuo metu valgymo sutrikimai diagnozuojami dažnai, anoreksiją lydi bulimija. Ligas gydo komanda: psichiatras-psichoterapeutas, psichologas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, palaikantis kontaktą su ligonio šeima, jeigu šis nesigydo stacionare", - sakė gydytoja psichoterapeutė Jolanta Daiva Baliūnienė.
Pasak gydytojos, pradine anoreksijos stadija sergantis žmogus dažniausiai nepripažįsta turintis sutrikimą, nenori priimti pagalbos ir priešinasi. Jeigu gydymo pradžioje pacientas priešinasi, gydytojui tai yra geras simptomas - vadinasi, žmogus "kovoja". Tačiau gydytojas gauna įspėjimus iš ligonio artimųjų, jie nepatenkinti, kad jų atžala suirzusi, pikta, reiškia daug nepasitenkinimo, ir tėvai tuomet kaltina gydytoją dėl blogo gydymo, blogo kontakto. Bet jeigu gydymas sėkmingas, po poros mėnesių suirzimas ir pyktis praeina, mergina arba jaunuolis įsitraukia į gydymą ir palaipsniui pradeda suprasti savo sutrikimą.
"Veidrodyje sergantys anoreksija save mato, bet nesugeba įvertinti tai, ką mato - vaizdas blokuoja tam tikrą atgalinį vaizdą smegenyse, jos nesuvokia, kad mato distrofiką. Viena iš priežasčių yra smegenų medžiagų -noradrenalino ir serotonino - apykaitos sutrikimas", - sakė gydytoja J. D. Baliūnienė.
Iki kaulų lūžimų
Pasak specialistės, be medžiagų apykaitos sutrikimo, priežastys išsivystyti anoreksijai yra kelios. Pirmas - genetiškai perduodamas polinkis susirgti. Kai kurie tyrėjai teigia, kad galvos smegenyse tam tikru būdu tiesiog blokuojama valgymo zona. Trečia priežastis - nepalanki vaiko raidai aplinka pirmaisiais gyvenimo metais, kai formuojasi pagrindiniai asmenybės bruožai. Skatinantys veiksniai nervinei anoreksijai išsivystyti dažniausiai pasireiškia paauglystėje dėl patiriamo streso mokykloje arba šeimoje - smurto, išnaudojimo, patyčių, atstūmimo. Kitos priežastys yra netinkamas sėkmingos - liesos moters įsivaizdavimas. Liesumo kultas gajus visame pasaulyje, nors rašoma apie manekenes, mirusias nuo išsekimo, kai jos tampa panašios į koncentracijos stovyklos kalines. Palankios informacijos apie lieknumą yra daugiau, negu neigiamos, sargdinančios; gal dėl to įvairių statistikų duomenimis, pasaulyje nuo 18 iki 32 procentų žmonių serga nervine anoreksija.
"Nervine anoreksija serga maždaug nuo 12 iki 32 metų amžiaus, nors pas mus gydosi 35 metų moteris, iki šiol nepripažįstanti to sutrikimo. Vaikinai taip pat suserga, keičiasi požiūris į savo išvaizdą. Liesėti yra mada. Dažniausiai tėvai atveda mergaites pas ginekologą, kai yra sutrikęs menstruacijų ciklas arba jos išvis laiku neprasideda. Tėvai pastebi, kad 14-15 metų mergina nesivysto, nėra krūtinės, tiriant echoskopu matyti dėl hormonų trūkumo neišsivysčiusi gimda - tai toli pažengusios anoreksijos stadija. Lūžinėja nagai, skilinėja sausi, išretėję plaukai. Vėliau, sutrikus mitybai, atrofuojasi, minkštėja raumenys, nebelieka gero poodinio sluoksnio, oda išsausėja. Trūkstant kalcio, išretėja kaulų struktūra", - sakė pokalbininkė.
NEIGIA. "Kartais ir brandaus amžiaus žmogus neigia turintis valgymo sutrikimų, nors tai akivaizdžiai matyti: slenka plaukai, sausėja oda, šerpetoja nagai, kol galiausiai išsenka, o išretėję kaulai lūžta", - sakė gydytoja Jolanta Daiva Baliūnienė. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.
Jos 35 metų pacientė, kuri nepripažįsta ligos ir kreipėsi dėl kitų priežasčių, klodama lovą, kad pakištų patalynę, ją kėlė ir patyrė kompresinį stuburo slankstelių lūžį. Kitą komplikaciją patyrė, kai griuvo ir, pasirėmusi į grindis, susilaužė riešus. Ir net po traumų ji nepripažįsta nervinės anoreksijos, ieško priežasties, kodėl organizmas nepasisavina kalcio, moteris užsiblokuoja ir smulkmeniškai gilinasi visai į kitas priežastis. Situacijos nevertina realiai.
Atsisakymas valgyti ir persivalgymas
Anot gydytojos, kurį laiką, apie du mėnesius, galima ligonį laikyti ligoninėje prievarta, bet išleidus namo sugrįžta tie patys mitybos įpročiai. Jie vis tiek nesimaitina, dėl to negali dirbti ir mokytis. Eina į darbą iš paskutiniųjų jėgų, ima atostogas, nedarbingumo pažymėjimus, jaunimas ima akademines atostogas. Visiškai sutrinka atmintis, vargina silpnumas.
"Nervinė anoreksija priskiriama priklausomybės ligoms - kaip alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija. Tokie žmonės vartoja trankviliantus, medžiagų apykaitą skatinančius vaistus, yra priklausomi nuo nikotino. Jeigu kalbėsime apie nervinę bulimiją, ši liga pasireiškia dietos laikymusi su skuboto persivalgymo epizodais. Abu sutrikimai eina kartu, bet dažniausiai dėl sutrikusios asmenybės jaučiamo didelio nerimo iš bulimijos pereinama į anoreksiją. Kai persivalgo, žmonės sukelia sau viduriavimą arba vėmimą, susikišdami pirštus į burną, gi vėliau išmoksta vemti refleksyviai. Kūno svoris iš pradžių auga, bet po vėmimo priepuolių mažinant kūno svorį vystosi anoreksija. Vemiant stemplėje gali atsirasti erozijų, gleivinės įtrūkimų. Šiuos simptomus gydo kiti specialistai", - sakė gydytoja J. D. Baliūnienė.
Pasak jos, norėdami sumažinti depresijos, nevilties, įtampos požymius, asmenines netektis kai kurie žmonės griebiasi amfetamino, nuo to sutrikimas tik gilėja. Kaip ir nusivylimas savimi, maža savivertė, nerealizavimas savęs, skyrybos, nelaiminga meilė, iširę santykiai, netektys. Ligonis gali neadekvačiai reaguoti į kitus žmones, būti nepakantus kitų pažiūroms, gyvenimo būdui, neretai būna dirglus. Kartais valgymo sutrikimų turintys žmonės terorizuoja artimuosius, būna impulsyvūs arba turi ir narcisistinių sutrikimų.
Kartais žmogus, dar nepradėjęs persivalgyti, turi kitų impulsyvių priepuolių: vagia daiktus, maistą, drabužius ar juvelyrinius papuošalus. Kai kurie žmonės, pradėję ryti daugybę maisto, taip slopina jausmų įtampą arba seksualinį potraukį, vienatvę, artimųjų šaltumą. Sergantys bulimija, kaip ir priklausomi nuo svaigalų žmonės nori ir bando pradėti gyvenimą iš naujo. Lengva save kontroliuoti nėra, pacientas dažnai sveriasi, vartoja slopinančias apetitą priemones, skydliaukės preparatus. Sergantys bulimija ir diabetu pacientai kartais nutraukia gydymą insulinu.
Nerimą reikia rauti
"Pirmiausiai reikia išrauti persivalgymo ar badavimo šaknis. Nerimas yra reikalingas, bet ne visaapimantis, ir reikia jį kontroliuoti, žinoti, dėl ko jis kyla. Psichoterapijos metu žmonės išmoksta tinkamai įvertinti savo būseną, priimti tikrovę, tokią situaciją, kokia yra - yra taip, kaip yra, ir turi išmokti gyventi - arba su nervinga motina, arba su sūnumi alkoholiku. Tai pirmas žingsnis, o kai padedi sau, gali padėti ir tai motinai, ir sūnų gydyti", - sakė J. D. Baliūnienė, pridūrusi, jog pagalbinė priemonė taikant psichoterapiją yra medikamentinis gydymas, sumažinantis simptomus ir suteikiantis galimybę mąstyti.
Jeigu terapija priimama rimtai, žmogus nusiteikęs save keisti, asmenybės defektų gydymas būna sėkmingas. Psichoterapeutui padedant nagrinėjamos priklausomybės, žemos savivertės, pesimizmo problemos, žmonės mokosi tinkamai išreikšti jausmus, įveikti nejaukumą, motyvuoti gydymasi.
Yra daug sėkmingo išgijimo atvejų, o kartais žmogus ateina tik patarimo, pasiklausyti, terapeutas tai supranta, bet profesionalas niekada nepasakys, kad žmogus ateina tarsi žaisti. Tam tikru lygmeniu tas žaidimas vyksta, žaidžia abu, nes psichoterapeutas visada eina žmogui iš paskos, mato, kokio lygio yra jo liga ir ko jis tikisi bei laukia. Psichoterapeutas niekada patarimų nedalins, recepto neduos, jeigu žmogus viską atmeta. Jeigu pacientas nori, gydytojas gali atidaryti jausmų Pandoros skrynią, ir padeda susidėti tai, kas reikia, nereikalingus daiktus pašalina.
Kelias į išgijimą
"Gal lietuviai nėra daugiausia valgymo problemų turintys, tiesiog atsirado žmonių, kurie bene prieš dešimtmetį įkūrė tokį centrą. Iš pradžių buvo įkurtas dienos stacionaro skyrius, žmonės gydėsi ambulatoriškai", - sakė vienintelio Baltijos šalyse esančio Vilniaus valgymo sutrikimų centro psichiatrė Rūta Telksnienė.
Gydytoja psichiatrė sakė, jog neretai žmonės supranta sergantys ir bando ieškoti pagalbos. Susirūpinimas sveikata labiau būdingas sergantiems bulimija, o dėl sergančių anoreksijos, kurios nepaslėpsi, artimieji nerimauja. Kartais prieinama prie giliausio išsekimo, kai kūno masės indeksas būna 12. Rekordas - skyriuje gydėsi moteris, kurios kūno masės indeksas buvo 10. Anot pokalbininkės, valgymo sutrikimai dažniausiai prasideda nuo paauglystės. Anoreksija gali prasidėti labai anksti, kai tik prasideda brendimas - 9-11 metų. Kartais liga prasideda 18 ar daugiau metų.
Valgymo sutrikimų centre ligoniams padeda sveikti grupinė psichoterapija, kūno vaizdo grupė, psichoterapeutas, psichiatras, psichologas, relaksacija, meno ir filmų terapija, savanorių grupės. Ligoninėje žmonės gydosi nuo 2 iki 4 savaičių. Gydymą apmoka sveikatos draudimas.
"Psichoterapija yra pagrindinis ir esminis valgymo sutrikimų gydymo būdas, kartais žmonės sveiksta ir vėl sugrįžta atkritę. Kartais į priėmimą atveža greitoji. Vaistai - tik pagalbinis gydymas. Mitybą sureguliuoti padeda ir dietologas. Valgymo sutrikimai yra išraiška kitų sunkių, varginančių problemų. Yra pacientų, kurių savęs matymas sutrikęs, jie mato save gerokai kitokį, negu yra. Stengiamasi, kad jie pamatytų kuo realesnį savo vaizdą, pamatytų savęs vertinimo neatitikimą, priimtų savo kūną, geriau jį vertintų, o nesinaikintų - tam yra dirbama kūno vaizdo grupėje. Pacientai susitinka su savanoriais, turėjusiais valgymo problemų, ar sveikais, tarkime, studentais-prichologais", - sakė psichiatrė Rūta Telksnienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą