Vėžininko likimas - numirti skurde
Vėžininko likimas - numirti skurde

Vienišas žmogus, susirgęs vėžiu, pasidavė darbdavio spaudimui ir išėjo iš darbo savo noru. Likęs be jokių pajamų vyras suprato padaręs klaidą ir nežino, ką daryti toliau, kaip oriai sulaukti mirties. Specialistai tikina, kad viskas teisiniu požiūriu tokiais atvejais yra reglamentuota ir niekas negali reikalauti sergančio žmogaus dirbti iki pat paskutinio atodūsio. Jie tvirtina, kad žmonės nesidomi tokiais dalykais, ir dėl nežinojimo neretai pasielgia tiesiog kvailai.

Į redakciją užėjęs Jonas (pavardė ir vardas žinomi) papasakojo savo istoriją. Vyras sakė žinantis, kad jam jau niekuo nepadėsime, tačiau teigė tik norintis atkreipti kitų žmonių dėmesį, kad atsidūrę tokioje situacijoje jie neapsigautų taip, kaip jis.

Dirbti ir mirštant?

Jonas dirbo kiemsargiu vienoje bendrovėje. Jį vėliau persiviliojo kita bendrovė, pasiūliusi didesnį užmokestį.

"Per godumą likau basas", - dabar prisipažįsta pokalbininkas.

Kurį laiką padirbęs naujoje darbovietėje vyras pasijuto blogai, sušlubavo sveikata. Bendrovės vadovas pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, netgi atvažiavo į namus, kad šis pasirašytų prašymą. Vyras sutiko. Manė, nueis pas gydytojus, pasitaisys sveikatą ir įsidarbins vėl kur nors.

Kai pradėjo vaikščioti pas daktarus, jam buvo diagnozuotas vėžys, pateko į ligoninę. Grįžęs iš ligoninės sužinojo, kad yra išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų, pasak Jono, be teisės sugrįžti, nes iš darbo išėjo savo noru. Iki pensijos jam bebuvo likę 16 mėnesių.

"Likau be jokių pajamų, be sveikatos. Ar aš dabar nors ir mirdamas turiu dirbti?" - klausė vyras.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".

Raktažodžiai
Sidebar placeholder