Viltis mylėti, džiaugtis, gyventi. Kvėpuoti....

"Gimdymas buvo sunkus ir komplikuotas"- sakė medicinos mokslų daktaras pulmonologas Genius Alfonsas Norvaišas, prisimindamas, kaip buvo kuriamas astmos klubas "Viltis". Įkurtas 1988 gegužės dvyliktąją, klubas tapo pirmąja bronchine astma bei obstrukciniu bronchitu sergančius ligonius suvienijusia nevyriausybine organizacija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje sovietų sąjungoje.
Gegužės dvidešimt devintąją į Klaipėdos apskrities ligoninės konferencijų salę rinkosi klubo kūrėjai, jo nariai bei visi norėjusieji pasveikinti "Viltį" su penkiolikos metų sukaktimi.
"Penkiolika metų nevyriausybinei organizacijai - išties didelis laiko tarpas" - sakė Klaipėdos savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. Apskrities ligoninės vyriausias gydytojas Romaldas Sakalauskas pasidžiaugė, kad neišsipildė gan skeptiškos prieš penkiolika metų išsakytos prognozės: "Manėme, kad klubas prasilaikys pora trejetą mėnesių. Dabar matome, kad ligoniai su gydytojais rimtai susivienijo prieš ligą".
Daug gražių palinkėjimų išsakė ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai: Jonas Girta iš "Likimo laiptų", Janina Mažūnienė iš "Raudonojo kryžiaus", Sofija Pridotkienė iš šv. Kazimiero bažnyčios "Caritas", Neringa Venckienė iš klubo, vienijančio sergančius išsėtine skleroze. Pasak ponios Venckienės, ją ypač žavi tai, kokie vieningi klubo "Viltis" nariai, kaip jie išmoko gyventi su savo liga bei džiaugtis gyvenimu.
Klubo įkūrėjus sveikino ir įvairių farmacinių firmų, remiančių klubą, atstovai, šventės metu surengę ir naujausių vaistų, padedančių ligoniams laisvai kvėpuoti, pristatymą.

"Geriau būčiau netekęs kojos..."

"Kai sužinojau, kad sergu bronchine astma, kai teko ištverti priepuolius, kai neįmanoma būdavo įkvėpti oro, galvojau: Dieve, geriau būčiau netekęs kojos arba rankos"- sakė astmos klubo "Viltis" pirmininkas Verneris Kasparavičius. Tačiau kai susitiko su gydytoju G. A. Norvaišu, kai įstojo į klubą ponas Kasparavičius suprato, kad su šia liga galima gyventi. Klube buvo sužinota visa, kas esą svarbiausia - ir kaip teisingai vartoti vaistus, ir kaip atpažinti artėjantį priepuolį bei jo išvengti.
"Pažiūrėkit, visi čia susirinkę yra trečios ar antros grupės invalidai. Bet juk to pažiūrėjęs nepasakysi. Klube "Viltis" mes išties įgijome vilties mylėti, džiaugtis, gyventi. Vilties laisvai kvėpuoti"- sakė Verneris Kasparavičius.
Pasak pono Kasparavičiaus, nuo pirmųjų klubo veiklos dienų čia susibūrė žmonės, pavargę nuo dusulio ir begalinio gydymosi. Iš pradžių būta tik vieno klubo Klaipėdoje. 1993 metais Palangoje buvo atidaryta pirmoji respublikinė astmos mokykla. 1994 Lietuvoje jau buvo septyni klubai, įkurta ir respublikinė astmos asociacija. Didžiausia problema nuo pat 1988 metų buvusi ta, kad vos ne kasmet ketinta nebekompensuoti vaistų, ir vos ne kasmet tekę kovoti įrodinėjant, jog vaistų kompensavimas esąs daug pigesnė priemonė, nei hospitalizacija.
"Nekart teko nusivilti mūsų sveikatos sistema su nesibaigiančia jos reforma. Piktina ir nekompetentingi gydytojai, nesugebantys laiku nustatyti ligos"- dalijosi nuoskaudomis klubo pirmininkas.

Urbanizacijos pasekmė

Klubo įkūrėjas medicinos mokslų daktaras Genius Alfonsas Norvaišas taip pat apgailestavo, kad dažnai tiek bronchinė astma, tiek lėtinė obstrukcinė plaučių liga diagnozuojamos per vėlai. Tuo tarpu sergančiųjų šia liga sparčiai gausėja. Mokslininkai teigia, kad šios ligos - urbanizacijos pasekmė. Pastaraisiais dešimtmečiais susirgimų padidėjo 50 proc. Pagal mirtingumą Lietuvoje šios ligos "iškilo" į penktąją vietą. O turint omeny, kad ligos neišgydomos, labai svarbu pacientus išmokyti teisingai gydytis. Šis uždavinys - vienas svarbiausių klubo veikloje.
"Kas labiausiai neramina - perklausė ponas Norvaišas.- Turbūt tai, kad mūsų klubai vienija tik per tris tūkstančius pacientų. O sergančiųjų yra vos ne dešimteriopai daugiau. Ir tai tie, kuriems liga diagnozuota. Kiek yra iš viso sergančių, galima tik spėlioti."
O didžiausias pasiekimas - kad žmonės vis tik buriasi į klubus, kad išmoksta gyventi su savąja liga normalų, pilnavertį gyvenimą. Ir išmoksta teisingai vartoti vaistus. O nuo teisingo vaistų vartojimo priklauso ir tai, kad vis mažiau žmonių patenka į ligonines. Per paskutinį dešimtmetį poreikis gydytis stacionare sumažėjo beveik keturis kartus.
"Visą laiką kartojau, kad tik savęs negerbiantis astmatikas patenka reanimacijon" - sakė Genius Alfonsas Norvaišas.

"Jūs net neįsivaizduojat..."

Ne tik suaugusieji kenčia nuo astmos bei obstrukcinio bronchito. Šiomis ligomis serga ir vaikai. Ketvirtadienį pasveikinti su penkiolikos metų sukaktimi klubo "Viltis" įkūrėjus atėjo ir keli vaikai, kuriems metų mažiau, nei klubui. Visi jie lanko gydytojos Liudos Pliuškienės vadovaujamą astmos mokyklėlę.
"Labai džiaugiamės, kad yra toks klubas, vienijantis bendro likimo žmones,- sakė ponia Ramutė, kurios dukra bei sūnus serga astma.- Pamenu pačią ligų pradžia - tai buvo kažkoks košmaras. Dirbu mokytoja, ateinu į klasę - ir verkti norisi: kodėl kitų vaikai sveiki, o mano serga... Jūs net neįsivaizduojat, kas tai yra, kai matai, kad tavo vaikas negali oro įkvėpti. Sunkiausia naktį, kai apie trečią valandą prasideda priepuolis, o tu nežinai, kur bėgti, kaip reikia padėti. O baisiausia buvo tada, kai mano vaikas tiesiai iš sanatorijos pateko į reanimaciją. Po to karto puoliau ieškoti pagalbos pas gydytoją Pliuškienę.
Didelis džiaugsmas, kad yra astmos mokyklėlė. Ne tik vaikai suprato, kuo serga ir kaip su liga kovoti, kaip teisingai vartoti vaistus. Supratom ir mes, tėvai. Nes gyventi su liga reikia visai kitaip, nei buvom įpratę. O kai išmokom, vėl galim ir sportuoti, ir dainuoti. Ir muzikos mokyklą lankyti galim. Ir štai jau tris vasaras su bendro likimo šeimomis važinėjame po Lietuvą, kartu atostogaujame"- džiaugėsi ne tik ponia Ramutė, bet ir skaidrėse, pasakojančiose apie praėjusių metų kelionę su astmos mokyklėle save išvydę Laurynas ir Kristina.
Šalia sėdėjusi ponia Zinaida sakė, kad šiandien jai ir anūkui Elvinui taip pat esanti šventė. Trumpai prisiminusi, kad net dulkėms alergišką anūką iš pradžių gydytojai šėrė antibiotikais, kurie padėdavo tik savaitei - po to liga vėl atsinaujindavo,- ponia Zinaida pritarė Lauryno ir Kristinos mamai, kad pradėjus lankyti astmos mokyklėlę vaikui tikrąja to žodžio prasme atsivėręs antras kvėpavimas. Abi moterys linkėjo sveikatos ir ištvermės gydytojams Norvaišui ir Pliuškienei bei kartojo, jog visiems tėvams, kurių vaikai serga astma, privalu kreiptis pagalbos į klubą.

"Viltis" teikia viltį

Po iškilmingų kalbų, po "Vilties" klubo dainininkių sudainuoto klubo himno, į kurį jo kūrėja Julija Prasauskienė sudėjo visiems sergantiesiems itin aktualius žodžius "Kvėpuoki, kol oro krūtinėj turi", svečiai ir šeimininkai skanavo paruoštas vaišes bei fantastinį rėmėjų "Boehringer Ingelheim" padovanotą tortą.
Besisukinėjant tarp švenčiančiųjų eilučių autorė atsiminė pono Kasparavičiaus pasakytus žodžius: į ligonius klubo nariai tikrai nebuvo panašūs. Nesigirdėjo ir kalbų apie ligas. Žmonės dalijosi prisiminimais iš astmos mokyklos Palangoje, iš kelionių po Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją bei Tatrų kalnus.
Ponia Aldona, jau ne pirmus metus dalyvaujanti klubo veikloje, sakė būtent čia atradusi gyvenimo džiaugsmą: "Ne tik išmokau teisingai vartoti vaistus, bet ir juntu didelį malonumą bendraudama su tokiais pat, kaip aš. Mes susirenkame ne tik visokias medicinines naujoves sužinoti. Ir šventes švenčiam, ir ekskursijas rengiam, ir padainuojam ir pašokam. Tegu tik daugiau žmonių pas mus ateina - džiaugsimės kiekvienu ir išmokysime džiaugtis gyvenimu"- sakė ponia Aldona.
Nuo pat klubo įsikūrimo jo nariu tapęs ponas Antanas, paklaustas, ką jam davė klubas, atsakė trumpai: "Viską". Paskui paaiškino, kad klube atgavęs viltį, sulaukęs viso ko geriausio bei pridūrė, kad tie, kurie klubo nelanko, praranda labai daug. "Viltis" ligoniams teikia viltį"- apibendrino ponas Antanas.