Zearalenonas. Kas tai?

Zearalenono paplitimas javuose ir  gyvūnų pakratuose

Zearalenonas apibūdinamas kaip augalinės kilmės žaliavų kontaminantas, dažniausiai aptinkamas kukurūzuose, tačiau dėl plataus grybelio sporų paplitimo jis gali būti randamas ir kviečiuose, miežiuose, ryžiuose, sorge, sojų pupelėse, silose, šienainyje ir kt.

Mikotoksinas grūduose dažniausiai aptinkamas kartu su kitais Fusarium spp. produkuojamais toksinais, kaip pavyzdžiui deoksinivalenolis. Kukurūzuose zearalenonas dažniausiai aptinkamas kartu su deoksnivalenoliu, tuo tarpu kviečiuose deoksnivalenolio gali būti aptinkami pakankamai dideli kiekiai, o zearalenono gali būti labai nedaug arba visai neaptinkama. Randami kiekiai gali svyruoti nuo kelių µg/kg iki kelių šimtų ar net tūkstančių µg/kg.

Kaip pabrėžia, dr. E. Jacevičius, reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, jog toksinų gali būti ne tik nekokybiškuose pašaruose, bet ir gyvūnų guoliavietiems naudojamuose pakratuose. Todėl Fusarium spp. buvimas ne tik pašaruose, bet ir pakratuose kelia didesnę riziką gyvulių sveikatai.

Grūdų valymas ir selekcija po derliaus nuėmimo leidžia sumažinti toksino kiekius kelis kartus. Dulkėse, luobelėse ir kituose šalutiniuose gamybos produktuose aptinkami zearalenono kiekiai gali būti nuo 3 iki 30 kartų didesni nei valytuose grūduose.
Tinkamiausios augimo sąlygos šiems pelėsiniams grybeliams yra vidutinio ir šiltesnio klimato zonose kur yra pakankamai drėgmės ir tinkama temperatūra.

Zearalenonas – cheminis junginys

Cheminiu atžvilgiu zearalenonas yra baltas, kristalinis junginys, kurio lydimosi temperatūra 164 – 165oC. Mikotoksinas yra netirpus vandenyje, tačiau tirpsta skystuose šarmuose ir organiniuose tirpikliuose. Tai stabilus junginys, kuris neyra sandėliavimo ir perdirbimo metu, jo kiekiai nesumažėja net gamybos proceso metu produkciją apdorojant aukšta temperatūra.

Zearalenono sąsaja su gyvūnų lytinės sistemos sutrikimais

Mikotoksinas pasižymi galimybe sąveikauti su žinduolių estrogenų receptoriais, todėl ir jo žalingas poveikis susijęs su lytinės sistemos sutrikimais. Patekęs į organizmą zearalenonas yra metabolizuojamas į didesniu estrogeniškumu pasižymintį α-zearalenolį ir mažiau estrogenišką β-zearalenolį.

Pasak specialisto E. Jacevičiaus, šeriant gyvūnus šiuo toksinu užkrėstais pašarais pasireiškia sutrikimai susiję su gyvulių vaisingumu, vaisius sunkiau vystosi, gyvūnai atsiveda mažesnes vadas, jaunikliai būna silpnesni, jų priesvoriai būna mažesni, padidėja abortų rizika.

Patinams zearalenonas ir jo metabolitai turi neigiamą poveikį testosterono sintezei, seksualiniam elgesiui, lytinių organų masei, spermatogenezei. Mikotoksinu užkrėstais pašarais šertiems gyvūnams aptinkami pakitimai prieinksčiuose, skydliaukėje, hipofizyje, serumo pakitimai susiję su progesterono ir estradiolio kiekiais.

Moksliniai tyrimai su skirtingomis gyvūnų rūšimis (kiaulėmis, avimis, galvijais, triušiais ir kt.) parodė, kad jautriausios šiam toksinui yra kiaulės. Patelės jautresnės nei patinai.

Zearalenono poveikis žmogaus organizmui - ribotas

Zearalenono patekimas į žmogaus organizmą su gyvūniniais maisto produktais yra ribotas. Lyginant augalinės kilmės produktus su gyvūninės kilmės maisto produktais (mėsa, pienas, kiaušiniai ir kt.), pastarieji kelia mažą riziką dėl šios toksikozės, nes juose aptinkami zearalenono kiekia yra nedideli.

Tyrimai

Vykdant valstybinę pašarų stebėseną ir importuojamų pašarų kontrolę 2012 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute zearalenono atžvilgiu buvo ištirti 26 mėginiai (17 pašarinių žaliavų ir 9 kombinuotųjų pašarų).

18 tirtų mėginių buvo nustatyti nedideli zearalenono kiekiai, kurie svyravo nuo 0,0079±0,0028 mg/kg iki 0,42±0,15 mg/kg, tačiau visi tirti mėginiai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir neviršijo didžiausių leistinų kiekių.