Su vaistažolėmis - nuo vaikystės
Visas J. Vasiliausko gyvenimas susijęs su vaistažolėmis, nes „susipažino“ su jomis dar vaikystėje - pirmoji mokytoja šioje srityje buvo jo senelė žolininkė.
„Mano tėvas buvo stambus ūkininkas Dzūkijoje, o jo mama gerai pažino vaistažoles. Jų pilna būdavo mūsų sode, niekur toli eiti nereikėdavo. Padėdavau senelei rinkti vaistažoles, matydavau, kaip jomis gydomos įvairiausios ligos, - pasakojo fitoterapeutas. - Tėvelis man buvo nupirkęs knygelę apie vaistažoles, nuolat ją skaitydavau. Dar vaikas būdamas sugalvojau pagaminti dezinfekuojamąjį jonažolių skystį - vadinome jį jodu, nes panašiai ir atrodydavo“.
Kai sovietų valdžia Vasiliauskų šeimą išbuožino, kurį laiką jie slapstėsi Lietuvoje, vėliau buvo išvežti į Sibirą. Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad ir ten J. Vasiliauskas nuo vaistažolių nenutolo - žinių sėmėsi iš vietinio žolininko, kuris rinkdavo vaistažoles taigoje.
„Grįžusio iš Sibiro manęs niekas nepriėmė dirbti, tačiau ir vėl man pasisekė - labai malonus žmogus, statybos-remonto kontoros viršininkas priėmė mane dirbti staliumi, - prisimena pašnekovas. - Staliumi ir pradirbau beveik penkerius metus, kol valdžia išleido įstatymą, kad geriems darbininkams būtų sudarytos sąlygos mokytis aukštojoje mokykloje. Man parašė gerą charakteristiką ir aš išvažiavau studijuoti. Tik susiklostė taip, kad studijavau ne statybos sritį, o farmaciją“.
Kauno medicinos universitete J. Vasiliauskas įgijo farmacininko specialybę, atvyko gyventi į Vilnių, pradėjo dirbti vaistinėje ir vis daugiau dėmesio skyrė vaistažolių gydomajam poveikiui studijuoti ir propaguoti.
„Kai pradėjau dirbti tuometės I Tarybinės ligoninės vaistinės vedėju, dirbau su to meto žymiausiais gydytojais. Jie man leisdavo kartu eiti į vizitacijas, siūlyti vaistus, taip pat ir iš vaistažolių pagamintus, - prisimena žolininkas. - Jau tada medikų, su kuriais man teko dirbti, požiūris į vaistažoles ir natūralią mediciną buvo teigiamas, nebuvo vien aklai džiaugiamasi sukuriamais naujais cheminiais vaistais“.
Vaistažolių nesudievina
„Iš žolių“ J. Vasiliauskas rašė ir savo disertaciją. Gilindamasis į jų poveikį, tyrinėdamas, važinėjo po Rusiją, studijavo Maskvoje, Leningrade, daug laiko praleido ir Minske, kur buvo eksperimentinis botanikos institutas.
Būtent J. Vasiliausko iniciatyva ir pastangomis Lietuvoje buvo sukurtas fitoterapijos centras, ilgus metus jis buvo vyriausiasis Lietuvos fitoterapeutas.
„Nenorėčiau sakyti, kad vaistažolių preparatai pranašesni už sintetinius. Nereikia sudievinti nei vaistažolių, nei cheminių vaistų, - teigia pašnekovas. - Labai dažnai sergančiam žmogui neįmanoma kitaip padėti, kaip tik cheminiais vaistais - ypač ūmių susirgimų atvejais. Gydantis vien žolelėmis kartais prarandama daug brangaus laiko. Kaip sakoma, viskam turi būti laikas ir saikas. Tačiau net ir tokiais atvejais gydymą vaistais galima labai sėkmingai derinti su gydymu vaistažolėmis“.
Vis dėlto gamtiniai junginiai ir jų struktūra artimesnė organizmui, jie lengviau pasisavinami, beveik nesukelia alerginių reakcijų. Jais galima ilgokai gydytis, jie veikia švelniau, be to, toks gydymas yra prieinamas daugeliui žmonių, nes palyginti pigus.
Fitoterapija ypač rekomenduotina esant lėtiniams susirgimams bei reabilitaciniam gydymui. Žinoma, ir peršalus, sergant opinėmis ligomis, prireikus sustiprinti organizmą.
Tik fitoterapeutas akcentuoja, kad vaistažolių surinkimas ir paruošimas yra labai didelis mokslas, negalima to daryti bet kaip. Tad, jo manymu, būtų geriausia, jei žolelėmis prekiautų tik vaistinės, o gydymą skirtų fitoterapijos specialistai, nusimanantys apie tai, kaip kokios vaistažolės veikia.
Organizme viskas susiję
„Aš negaliu skirti vaistažolių, pavyzdžiui, tiesiog nuo pilvo skausmo, nežinodamas to skausmo priežasties. Prieš skirdamas vaistažoles aš visų pirma turiu išsiaiškinti, kaip veikia žmogaus virškinimo sistema. Skiriant vaistažoles labai svarbu atsižvelgti į organizmo rūgštingumą, o jis priklauso nuo daug ko, - teigia pašnekovas. - Turėjau galimybę dar tarybiniais laikais Maskvoje išklausyti japonų natūralios medicinos kursą ir daug ką iš to pritaikiau savo praktikoje. Žmogaus organizmo būklę galima nustatyti pagal liežuvį, ausis. Ir nors kai kurie medikai į tai žiūri skeptiškai, aš esu tikras, kad Rytų medicinos požiūriu vadovautis labai veiksminga“.
Iš Rytų medicinos sistemos jis išmoko daug, mat tai visai kitas požiūris į žmogaus organizmą.
Rytų medicina teigia, kad organizmo sveikata bene labiausiai priklauso nuo virškinimo sistemos veiklos - jei virškinimo sistema sutrikusi, sutrinka visas organizmas. Blogai veikiant virškinimo sistemai ir atsiranda visokios osteochondrozės, insultai, infarktai. Yra organizme meridianiniai ryšiai, kuriuos reikėtų suvokti. Pavyzdžiui, jeigu blogai veiks kepenys, pradės silpti regėjimas. Tad žarnyno veiklos sutrikimai gali būti priežastis ligų, kurios iš pirmo žvilgsnio nieko bendro su virškinimo sistema neturi. Realiai visos organizmo sistemos tampriai susijusios ir viena nuo kitos priklauso. Pavyzdžiui, jeigu žmogus nervingas, nuolat patiria emocinę įtampą - niekada nepavyks išgydyti jo virškinimo sistemos negalavimų, o tokių jis tikrai turės.
Akupunktūra, akupresūra taip pat labai naudinga žmogaus sveikatai - kiekvienam praverstų žinoti ir masažuoti aktyviuosius kūno taškus, ir ne tik sergant. Kiekvieną rytą ir vakarą naudinga masažuoti aktyvius taškus delnuose, ausyse, paduose ir taip suaktyvinti įvairių organizmo sistemų veiklą.
Sveikatos labui reikia dirbti
Su žmona Danguole, kuri taip pat medikė, akupunktūros specialistė, J. Vasiliauskas išaugino tris sūnus, iš kurių tik vienas pasirinko ne mediko, o teisininko kelią.
Fitoterapeutas per savo gyvenimą parašė 13 knygų, nesuskaičiuojamą skaičių mokslinių straipsnių ir dirba toliau - planuoja išleisti dar mažiausiai dvi knygas. Jis teigia, kad negalėtų kaip dauguma pensininkų leisti dienas tiesiog sėdėdamas ant sofos su televizoriaus pulteliu rankoje.
Paklaustas, kaip metams bėgant išsaugoti gyvybingumą, šviesų protą ir sveikatą, J. Vasiliauskas prisimena japonų teiginį, kuriuo vadovaujasi ir pats: sveikatos labui reikia dirbti. Ryte atsikėlus išsimasažuoti, „užvesti“ visas organizmo sistemas, tada atsiras ir energijos. Svarbu skirti dėmesį tam, kaip gyveni - ką galvoji, ką geri, ką valgai. Vasiliauskų šeimoje, pavyzdžiui, niekada nebuvo mėsos kulto.
„Gyvulinio maisto reiktų vartoti kuo mažiau, nes visi baltymai skildami organizme sukelia rūgštinę reakciją, o tai - pats blogiausias reikalas, nes būtent tai lemia įvairias ligas, uždegimus, - sako pašnekovas. - Net ir susinervinus organizmas rūgštėja, o tai ypač neigiamai veikia storojo žarnyno florą. Tuo tarpu storasis žarnynas labai svarbus visai virškinimo sistemai, jo veiklą sutrikdžius ne taip lengvai viskas atsistato“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą