Buldozerinių reformų jau gana

Buldozerinių reformų jau gana

Keli šimtai aukštųjų mokyklų atstovų, protestuodami prieš vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, neoliberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą, vakar Vilniuje prie Seimo ir Vyriausybės surengė protesto mitingą-eitynes.

Kaip mitinge teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas Sigitas Vaitkevičius, žiūrint į tai, kas dabar vyksta, matoma, kad demokratija, laisvė, už kurią buvo ilgus metus kovota, vėl paminama keliais sprendimais, kurie labiau primena autokratinį valdymą nei laisvą pasirinkimą.

„Mes esame bendruomenė, kuri turi aukštąjį išsilavinimą, kompetenciją ir iš tiesų gali prisidėti prie Lietuvos ateities, spręsti, kaip aukštosioms mokykloms jungtis, kaip persitvarkyti, kad būtų pasiekti patys aukščiausi tikslai. Tačiau mus bandoma eliminuoti, patraukti, mūsų nuomonės neklausyti. Mes nesakome, kad mūsų nuomone privalo vadovautis, bet bent jau išklausyti mus tikrai turėtų“, - teigė mitingo organizatorių atstovas.

Anot jo, dabar akademinė bendruomenė nušalinama nuo sprendimų priėmimo, jai nesuteikiama jokių teisių. 2009 m. priimtas Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas atvedė į tai, kad šiandien aukštojo mokslo atstovai skursta, nemato perspektyvų, kurios tada buvo žadėtos. Jeigu taip tęsis ir toliau, Lietuvoje liks nebe 5, o vienas, daugų daugiausiai 2 universitetai.

„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga. Mes prieš „buldozerinę“ reformą. Akademinė bendruomenė turi teisę būti ir yra svarbus šios reformos subjektas, ji pajėgi ir turi joje dalyvauti“, - teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Lapinskienė.

Anot jos, Vyriausybė, paskelbusi švietimą valstybės politikos prioritetu, pirmųjų veiksmų ėmėsi aukštojo mokslo srityje. Premjero 2017 m. kovo 6 d. potvarkiu sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė balandžio 28 d. pateikė Vyriausybei siūlymus dėl universitetų jungimo ir stambinimo. Tačiau minėtoje grupėje nėra nė vieno žmogaus iš akademinės srities, meno ar kultūros pasaulio, nėra asmenų, turinčių tokiam darbui reikalingos akademinės patirties ir gebančių atsispirti suinteresuotųjų grupių spaudimui.

A.Lapinskienės teigimu, net studentui aišku, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.

„Mums svarbu žinoti, kur einame. Mums reikia atsakymų į klausimus, ką mes patirsime ir ką mes gausime įvykus reformai? Ar ta nauda, kuri bus pasiekta, mus tenkins? Kol kas atsakymų negirdime“, - antrino S.Vaitkevičius.

Problema, kad kol kas Švietimo ir mokslo ministerija neatsakė ir į klausimą, kas bus su tais žmonėmis, kurie vykstant reformai bus masiškai atleidžiami. Mat Vyriausybė net nekelia klausimo dėl akivaizdžiai būtino didesnio aukštojo mokslo finansavimo. Universitetams ciniškai siūloma didinti atlyginimus, atleidžiant kas trečią aukštųjų mokyklų darbuotoją ar daugiau.

Atėjęs susitikti su protestuotojais Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad jam žinomos aukštųjų mokyklų bėdos, tačiau dabartiniai valdantieji turi paveldėtą sistemą ir per pusmetį daug pakeisti neįmanoma. Jis žadėjo, kad finansavimas pagal poreikį aukštosioms mokykloms tikrai bus, o akademinės bendruomenės bus išklausyta.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder