Jūrų kadetų mokyklos idėja įsisuko

Jūrų kadetų mokyklos idėja įsisuko

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) netrukus bus teikiama tvirtinti Klaipėdoje steigiamos jūrų kadetų mokyklos koncepcija, kurią jau parengė speciali darbo grupė.

Pasak uostamiesčio vicemerės Juditos Simonavičiūtės, atskaitos taškas yra suderinti kadetų mokyklos pagrindinius nuostatus, sukurti principus, tikslus ir turinį. „Taip pat dėliojame veiksmų planą, ar jūrų kadetų mokykla bus steigiama nuo nulio, ar reorganizuojant jau esamą mokyklą. Sutarta, kad vaikai sukarintoje ugdymo įstaigoje galėtų mokytis nuo 5–6 klasės. Jei viskas vyks sklandžiai, jūrų kadetų mokykla Klaipėdoje duris atvers kitų metų rugsėjo 1-ąją. Pirmais metais ją greičiausiai lankys tik uostamiesčio ar šio regiono vaikai, vėliau – ir visos Lietuvos“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino vicemerė.

Jei viskas vyks sklandžiai, jūrų kadetų mokykla Klaipėdoje duris atvers kitų metų rugsėjo 1-ąją.

Atidarytų kitąmet

Klaipėdoje įsteigta jūrų kadetų mokykla būtų skirta 5–12 klasių vaikams. Preliminariai planuojama remtis itin senas tradicijas turinčios Jungtinės Karalystės karo laivyno berniukų brigados (Navy Lads Brigade) sukurta ir tarptautinės jūrų kadetų praktikos pakoreguota filosofija, kai derinamas bendrasis ugdymas ir ikiprofesinės jūreivystės, laivininkystės mokymas. Ugdymo aplinka turėtų būti praplėsta atitinkama baze, praktika, atliekama vidaus vandenyse ir atviroje jūroje.

Nuo šių metų pradžios imta kurti ir išsamesnė koncepcija. Veikia specialiai tam sudaryta darbo grupė, kurioje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir visuomenininkų atstovai. „Darbo grupė pritarė parengtai jūrų kadetų mokyklos sampratai, kuri bus teikiama tvirtinti ŠMM. Taip pat svarstoma, kur ji galėtų veikti. Vienas variantų – kurti naują mokyklą, kitas – reorganizuoti Ievos Simonaitytės mokyklos jaunimo mokyklą. Darbo grupė pateiks pasiūlymus Klaipėdos miesto tarybos kolegijai. Bus apskaičiuotos ir finansinės sąnaudos“, – teigė vicemerė.

Apsispręsta, kad vaikams reikės ir bendrabučio, tačiau atsisakyta idėjos apgyvendinti jame visus jaunuosius kadetus. „Bendrabutyje galėtų gyventų tik tie, kam jis reikalingas, o klaipėdiečiai grįžtų namo. Pirmaisiais metais būtų formuojamos dvi penktokų ir dvi šeštokų klasės po 25 vaikus, taigi iš viso – 100 kadetų. Vėliau šis skaičius didėtų, mokyklą galėtų lankyti ir regiono, ir visos Lietuvos vaikai. Tačiau tai dar būtina suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija, nes vienas Klaipėdos miestas neįstengs išlaikyti šios ugdymo įstaigos. Prireiks ir valstybės pagalbos“, – pasakojo J. Simonavičiūtė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ yra minėjęs, kad jūrų kadetų mokyklos reikia visos šalies vaikams. „Savivaldybės prašoma suformuluoti dvi jūrų kadetų mokyklos steigimo galimybių vizijas. Viena būtų, jei mokykla ugdytų tik Klaipėdos apskrities miestų ir gyvenviečių vaikus, kita – visos Lietuvos. Uostamiestyje sudaryta darbo grupė turi išgryninti koncepciją ir įvertinti abi galimybes. Nuo to priklausys daug kas, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos indėlis. Mano nuomone, jūrų kadetų mokyklos reikia visai šaliai“, – sakė jis.

Sukarintas režimas

Paklausta, kokie pagrindiniai aspektai išdėstyti būsimos jūrų kadetų mokyklos koncepcijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė išskyrė ne vieną elementą. „Pirmiausia, be bendrojo ugdymo dalykų, kadetai būtų mokomi jūreivystės, laivybos ir karybos pagrindų. Mokykloje būtų taikomos trys atskiros ugdymo programos pagal klases. Pamokos ir užklasinė veikla vyktų nuo 8 iki 19 valandos“, – atskleidė merijos valdininkė.

5–8 klasių kadetams būtų taikoma jaunių ugdymo programa, 9–10 klasių – vyresniųjų, o 11–12 klasių moksleiviams – jūrų kadetų lyderystės ugdymo programa. Visos jos apimtų skirtingas veiklos kryptis priklausomai nuo amžiaus grupės. „Pagrindinė nuostata, taikoma visiems jūrų kadetams, yra patriotiškumo, pilietiškumo ugdymas, sąžinė, pagarba, pareigingumas, ištvermė, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, lyderio savybių ugdymas, fizinių savybių gerinimas, mokymasis lavinti jūrinius karių įgūdžius, taikomą techniką ir taktiką, mokėjimas reaguoti į grėsmes, pavojus ir daug kitų aspektų“, – vardijo V. Kazakauskienė.

Kadetų mokykla būtų sukarinto režimo: 8 val. ryto vaikai dalyvautų rikiuotėje, keltų vėliavą, darytų mankštą, vakare, 19 val., – vėl rikiuotė ir vėliavos nuleidimo ceremonija. „Dalis su jūrų kadetų ugdymu susijusių temų būtų integruojama į bendrojo lavinimo programą, o kitą dalį rinktųsi patys vaikai. Galiu nurodyti, pavyzdžiui, karo istoriją, nacionalinio saugumo pradžiamokslį, laivybos ir jūreivystė teorijos bei istorijos pradmenis, komunikaciją ir kt. Po pamokų vyks neformalusis ugdymas. Tai ir stovyklavimo pradžiamokslis, žygių dainos, žvejybos įgūdžių lavinimas. Viskas priklausys nuo būrelių vadovų, jie galės įtraukti savo sugalvotas veiklos kryptis“, – dėstė Klaipėdos miesto merijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder