Kokio aukštojo mokslo finansavimo norėtų studentai?

Kokio aukštojo mokslo finansavimo norėtų studentai?

Studentai trečiadienį ketina pristatyti tyrimo rezultatus, kokio aukštojo mokslo finansavimo jie norėtų ir kokiais principais finansavimo modelis turėtų būti grindžiamas.

Esą apie pusė akademinio jaunimo linkę išlaikyti dabartinį modelį. Tyrimas atskleidė ir studentų nuomonę dėl valstybinio planavimo ribojant mokinių stojimą į tam tikras specialybes ar aukštąsias mokyklas. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad nors abiturientų mažėja, lėšos studijoms mažinamos nebus, taip pat žada didinti tikslinį studijų finansavimą.

Palyginti su pernai, šiemet abiturientų Lietuvoje sumažės 5 procentais, tačiau valstybės studijoms skiriamų lėšų bus tiek pat kiek pernai – bakalauro ir vientisosioms studijoms numatoma skirti beveik 30 milijonų litų. Valstybės finansavimą gaus daugiau kaip 15 tūkst. studentų, iš kurių 14 tūkst. gaus studijų krepšelius, o tūkstantis – tikslinį finansavimą ir studijų stipendijas. Ketinama mažinti socialinių mokslų, tokių kaip verslo vadyba ar teisė, finansavimą, o inžinerinėms ir technologinėms specialybėms krepšelių skaičių ketinama didinti 10 procentų, nes darbo rinkoje šių specialybių trūksta. Ypač informacinių technologijų specialistų – net 8 000 darbuotojų.

„Tik tūkstantis darbuotojų reikalingi su universitetiniu išsilavinimu, gal kokie 3 tūkst. reikalingi su koleginiu išsilavinimu, o visa kita užtektų metų apmokymo paprastų dalykų ir tai užpildytų didelę dalį rinkos. Todėl mes kalbame apie tai, kad steigsime kompiuterininkų profesinę mokyklą. Ten galėtų mokytis po bendrojo ir aukštojo išsilavinimo. Maždaug per 6 mėnesius galėtų įgyti tas kompetencijas, kurių reikia darbo rinkoje“, – aiškino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro specialistai sako, kad abiturientai labiau linkę gauti universitetinį išsilavinimą, kurį turėdami gali greičiau susirasti darbo, o ir uždirbti daugiau.

„Vis dar pastebima tai, kad universitetinės studijos išlieka populiariausios, tačiau pastaruoju metu mes stebime, kad ir kolegijos tampa vis populiaresnės tarp abiturientų. Jeigu kalbėtume apie miestus, kuriuos pasirenka abiturientai, tai tarp populiariausių stojant į universitetus išlieka Vilnius ir Kaunas, o kalbant apie kolegijas, abiturientai renkasi dažniausiai tas kolegijas, kaip rodo mūsų tyrimai, kurios yra arčiau namų“, – aiškino Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro skyriaus vedėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Visus su studijomis susijusius klausimus su mokymo įstaigų specialistais, psichologais bus galima aptarti šį savaitgalį vyksiančioje 12-toje tarptautinėje žinių ir išsilavinimo parodoje „Studijos 2014“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder