"Taip, mokytojo darbas pasikeitė - ir jo planavimas, ir struktūra, turinys, - tvirtino Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Diana Butkutė. - Dabar mokytojas išties turi daugiau laisvės rinktis, naudojasi ne vienu vadovėliu, o daugeliu šaltinių. Naujos mokymo programos mokinius orientuoja ne tiek į žinias, kiek į įgūdžius, dalykus, labiau pritaikomus praktikoje.
Esu anglistė, ir jeigu pamokos tema - kelionės, mokomąją medžiagą galiu rinktis laisvai, iš kur noriu ir kaip noriu, iš patirties žinodama, kaip vaikai geriau išmoksta, o ne kaip anksčiau - iš vienokio ar kitokio vadovėlio, dialogą - iš vienur, tekstą - iš kitur. Žinau, kad privalau išmokyti kokią gramatinę konstrukciją, ir svarbu rezultatas.
Labai svarbu nauji vertinimo įrankiai ir tvarka: vaikai mėnesio pabaigoje gauna pažymį iš kiekvieno dalyko, už tai, kaip aktyviai dalyvavo pamokoje, ar turėjo visas priemones, atliko namų darbus. Ir vienas pažymys yra už visus surinktus taškus, tad nelabai geras mokinys turi galimybę gauti teigiamą pažymį ir būti paskatintas. Pakilo mokyklos pažangumo vidurkis, nes mokinius tai motyvuoja.
Mokiniai mokomi patys išmokti atsirinkti, sisteminti ir vertinti pateiktą medžiagą. Bėda ta, kad gabiausieji pereina į gimnazijas, o pagrindinėse mokyklose lieka nemotyvuoti mokytis, todėl pedagojų pareiga yra pateikti jiems modelį, kaip mokytis, o tada esą jau jų reikalas, kaip jį įsisavins..."
Nauja suknelė senai panelei
Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Rudaitytė įžvelgė, jog naujoje programoje per daug gražbylysčių ir abstrakčių tezių.
"Labai išryškinamos kompetencijos: mokymosi, bendravimo, nors mokant dalyko jos ir taip ugdomos... Iš esmės orientuojamasi į praktinę veiklą, o ne į akademines žinias, tačiau kol kas dauguma mokytojų moko senoviškai, nes laukia valstybiniai egzaminai, o jie taip parengti, kad be akademinių žinių prapulsi. Kol nebus pakeisti egzaminų reikalavimai, - tol mokytojai orientuosis į žinių gausą iš visų dalykų."
Direktorės nuomone, dabartinis ugdymas yra pernelyg liberalizuojamas: "Pagrindinėje mokykloje pasiekti tokį žinių lygį, kokio reikalauja lietuvių kalbos programa, su mūsų nemotyvuotu kontingentu labai sunku. Aišku, turi vaikas išeiti raštingas, mokėti kalbėti, o jie net knygų neskaito, nes pagrindinis darbo įrankis - kompiuteris. Ir baigę dešimt klasių jie gali rinktis, pasitikrinti savo žinias egzaminų metu ar ne. Ką tai reiškia tokiam paaugliui rinktis? Nėra motyvacijos normaliai mokytis, ir tuomet ypač nukenčia raštingumas. Tuomet reiktų paprastinti standartus, ką jie turi žinoti, nes kai kurie literatūros kūriniai mūsų vaikui nebesuprantami, nebesuvokiami, kaip antai Žemaitės "Marti" ar Biliūno "Kliudžiau". Jiems tai visiškai naivu, neplečia akiračio, tai ką čia analizuosi.
Dabar yra daugiau kalbėjimo ugdymo. Netrukus dešimtokai turės generalinę repeticiją prieš žinių patikrą raštu ir žodžiu. Jau kelintus metus jose dalyvauju ir pastebiu dominuojant buitinę kalbą: jie kalba kaip su draugu."
Išnyks mokyklėlė - išnyks ir kaimas
"Pagal naujas programas dirbame trejus metus. Kaip taikyti kitokius mokymo metodus, minčių parsivežame iš seminarų", - sakė 15 pradinukų ugdanti Girininkų pradinės mokyklos mokytoja Jadvyga Lukauskienė. Jos nuomone, dabartinės užduotys yra paprastesnės, sukoncentruotos, nuosekliau išdėstytos.
"Anksčiau viskas buvo abstraktu, - antrino jai kolegė Lina Lapinskienė, - o dabar svarbu, ką kuris vaikas sugebės išmokti. Vaikai ir patys save įvertina kortelėmis: "Man gerai sekėsi", "Man dar reikia pasimokyti"... O mokytojai turi trijų spalvų lipukus, kurie reiškia tam tikrą įvertinimą."
Anot pokalbininkių, ugdymo proceso naujovės jas išlaisvino iš geležinių rėmų: vaikai lavinami žaidžiant, pamokų metu gali judėti, paklausti "ne į temą" - ypač per pasaulio pažinimą. Prireikus Vėžaičių pagrindinė mokykla atsiunčia socialinį pedagogą, kuris padeda specialiųjų poreikių mokiniui arba pataria mokytojoms. Anksčiau mokytojos turėdavusios kelis kartus per metus aplankyti tėvelius, o dabar pasiekimų knygelėse aprašomi vaiko gebėjimai, - ir tėvai patys ateina konsultuotis.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Stepanija Tilvikienė pasidžiaugė, kad darželinukų grupėje dabar gali būti vaikai nuo 3-ejų metų iki pat mokyklos, nes pagal vieną amžių kaime sudaryti grupes sunkiai įmanoma. Turinti 15 metų darbo patirtį pedagogė tvirtino, kad dabar daugiau dėmesio skiriama kiekvieno vaiko poreikiams: vienam kalbą reikia lavinti, kitam tarimo, trečiam - bendravimo įgūdžius. Ikimokyklinukų pasiekimai vertinami tris kartus per metus; paskutinis vertinimas yra brandos. Tie aprašymai paliekami būsimajai pradinukų mokytojai.
"Mes pasisakome už mažų mokyklėlių gelbėjimą, nes jeigu jos išnyks - ir kaimas išnyks", - reziumavo pokalbininkės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą