Priėmimas baigėsi
Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento Prano Žiliuko, šiandien Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs, kurios studijų programos nesurinko studentų. P.Žiliukas atskleidė, kad tokių šiemet yra daugiau kaip 50. Tačiau, anot jo, didelių praradimų nebus. „Beveik nėra nuostolių, nes analogiškų studijų programų yra kitose aukštosiose mokyklose. Vienoje aukštojoje į tą programą - bumas, kitoje - nulis. Toks gyvenimas: ne kiekviena mokykla pasitikima tam tikroje studijų srityje“, - sakė jis.
Užsienyje - ne stebuklai
„Respublika“ kalbino ką tik studentais tapusius jaunuolius ir domėjosi, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį.
Šiaulietis Lukas Šniolis studijuos žurnalistiką Vilniaus universitete. Šios krypties studijos buvo sena jo svajonė, tačiau ją įgyvendinti pavyko ne iškart. Baigęs Šiaulių Didždvario gimnaziją Lukas išvyko studijuoti į užsienį - Londono Midlsekso universitetą. Ten jis pasirinko Televizijos prodiusavimo studijas.
Nepraėjus nė pusmečiui vaikinas suprato, kad šis pasirinkimas buvo klaida. „Pats universitetas tikrai nebuvo aukštos klasės. Studijos man pasirodė bevertės“, - buvo atviras studentas.
Lukas prisipažino, kad jam, kaip ir nemažai daliai jaunuolių, tuo metu atrodė, kad užsienietiškas aukštojo diplomas yra pranašumas.
Tiesa, lietuvių studentų pamėgto Midlsekso universiteto reitingas yra vienas žemiausių Didžiojoje Britanijoje (pavyzdžiui, pagal „The Guardian“ sudarytą universitetų reitingą ši aukštoji mokykla atsidūrė 94 vietoje iš 120, o į geriausiųjų pasaulio universitetų 700-uką ši aukštoji mokykla net nepatenka).
Lukas žinojo apie žemą universiteto reitingą, tačiau nenorėjo tikėti, kad yra taip blogai. „Visi sakydavo, kad reitingai nėra svarbu. Gal juokingai nuskambės, bet tuo metu aš buvau tarsi sapne ir atrodė, kad viskas bus idealu“, - šypsodamasis sakė šiaulietis.
Jis pridūrė, kad įstoti į užsienio universitetą dažnai yra net lengviau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, jam nė nereikėjo laikyti anglų kalbos egzamino, nors studijuoti vyko į Angliją.
„Dabar man kelia juoką, kai išgirstu sakant, kad žmogus važiuos „nesvarbu kur, kad tik į užsienį“. Visi įsivaizduoja, kad ten labai gerai, laukia plačios karjeros galimybės, pinigų kalnai... Taip nėra. Pirmiausia reikia pagalvoti, ką turime čia gero“, - tikino Lukas.
Jis pateikė ir pavyzdį: „Mano pusbrolis baigė Londono mados koledžą ir dabar dirba kavinėje. Tokių yra ne vienetai. Prasimušti ten irgi sunku. Manyti, kad grįžusio tavęs lauks išskėstomis rankomis?.. Nelabai tikiu“.
Po vienų studijų metų grįžęs į Lietuvą, gimtuosius Šiaulius, Lukas dirbo regioniniame savaitraštyje, interneto portale. Paragavęs žurnalisto duonos, jis tvirtai apsisprendė įgyti šios krypties išsilavinimą Lietuvoje.
Visi - į biomedicinos mokslus
Šiemet biomedicinos mokslai kaip niekada populiarūs. Pirmuoju pageidavimu juos rinkosi 19,88 proc. stojančiųjų. Viena tokių - „Respublikos“ kalbinta vilnietė Barbora Bajorinaitė. Ji tapo Vilniaus universiteto studente ir rudenį studijuos genetiką. „Kadangi šie mokslai labai populiarūs, teko pasikankinti, bet įstojau“, - sakė mergina. Vėliau paaiškino, kad po pirmojo priėmimo etapo buvo pakviesta studijuoti ne genetikos, o kosmetologijos, per antrąjį - visuomenės sveikatos. Tik trečiuoju bandymu merginai pavyko įstoti į išsvajotąją specialybę. Tiesa, valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje. Per metus studijos merginai kainuos 8 tūkst. litų.
Kaip juos sumokės? „Tėvai turi santaupų, suskaičiavom, kad trejiems metams užteks. Bet, žinoma, bandysiu patekti į nemokamą vietą“, - sakė ji.
Paklausta, kodėl biomedicinos mokslai tarp jaunimo tokie populiarūs, Barbora teigė, kad ši sritis yra itin perspektyvi. Absolventams nėra sunku rasti darbą, blogiausiu atveju jie gali įsidarbinti ir užsienyje.
Barbora neatmetė galimybės, kad po bakalauro studijų pati vyks tęsti mokslų ar dirbti į užsienį: „Pirmiausia baigsiu bakalaurą čia, o tada žiūrėsiu“.
Vadyba traukia kaip magnetas
Greta Darenčiūtė iš Vilkaviškio Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuos įstaigų vadybą. Pirmuoju bandymu ji buvo įstojusi į Kazimiero Simonavičiaus universitetą, Mados industrijų specialybę. Tačiau vėliau Greta nusprendė, kad vadybos studijos yra „rimtesnis mokslas“, kurį baigus darbą rasti bus lengviau.
Ar nebaisu merginai, kad jos, kaip ir daugumos jaunųjų vadybininkų, laukia bedarbio dalia? Greta sakė, kad negatyvių nuomonių apie vadybos studijas yra girdėjusi, tačiau jos neatbaidė. „Iš pradžių gal šiek tiek gąsdino, bet dabar manau, kad jei stengiesi - viskas įmanoma“, - įsitikinusi mergina.
Atsakyti, kur galės dirbti baigusi įstaigų vadybą, Greta kol kas negalėjo. Sakė apie tai dar negalvojusi. „Turbūt bandysiu suktis“, - paaiškino vilkaviškietė.
Studijos metams jai kainuos 4 tūkst. litų. Mergina studijoms apmokėti ketina imti paskolą.
Dvynius krepšininkus paviliojo IT
Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmakursiais tapo ir vilniečiai broliai Večislavas ir Stanislavas Dareckiai. Dvyniai studijuos informacinių technologijų valdymą. Krepšinį žaidžiantys aukštaūgiai atviravo, kad tą pačią studijų programą pasirinko, nes dviese studijuoti smagiau, be to, ir jų pomėgiai sutampa.
„Tai labai sunki studijų programa, bet didelės perspektyvos“, - sakė dvyniai.
Už mokslus kiekvienam teks mokėti po 7600 litų per metus. Šią sumą jie planuoja sumokėti paėmę paskolą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą