Susitikime su premjeru dalyvavęs Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, beje, išrinktas Metų mokyklos vadovu 2016-aisiais, sakė, kad labiausiai susirinkusiems patiko premjero išsakyta idėja stiprioms mokykloms suteikti daugiau savarankiškumo.
„Mums ši idėja labai patiko. Aišku, kaip visada išlindo ir mokytojo atlyginimo problema, kurią mes iškėlėme, tačiau kažkokių pažadų nebuvo. Bet nebuvo ir kažkokių priekaištų iš mūsų pusės, nes buvo susirinkusi pozityvi publika, pasižymėję, įvertinti pedagogai. Beje, premjeras teisinosi, kad jo teiginiai, esą pedagogams negalima didinti algų, nes netenkina kokybė, buvo ištraukti iš konteksto“, - sakė R.Baltušis, kuris teigė palaikantis Vyriausybės programos punktą, kad reikia drastiškai (net 80 proc.) sumažinti mokyklų, kuriose moksleivių skaičius neviršija 120-ies, skaičių, nes esą maža mokykla negali suteikti tiek, ką gali suteikti didelė.
Susitikime dalyvavusi Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos mokytoja Asta Karaliūtė-Bredelienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad Vyriausybė pagal savo funkcijas labiau rūpinasi ūkine švietimo dalimi, todėl vakar daugiau buvo kalbama ne apie mokyklą kaip idėją, ne apie ugdymo programas ar ugdymo turinį, o apie praktines problemas.
„Mokytojų ir direktorių buvo klausiama, ką Vyriausybė turėtų daryti, kad mokykloje dirbti būtų geriau. Ir buvo vardijamos problemos. Dauguma jų, aišku, buvo susijusios su finansine raiška - nebūtinai su atlyginimais, bet su moksleivio krepšeliu, kitais finansiniais ištekliais. Direktoriai kalbėjo apie galimybę išgyventi iš turimų išteklių, apie galimybę formuoti kolektyvą. Kalbėjome apie tai, ką galima būtų padaryti dėl mokytojo prestižo, nes jis kai kuriais atvejais yra ne toks, kokio norėtume, daugeliu atvejų mokytojo prestižo visuomenėje nėra. Nors, mano nuomone, Lietuva įvairi ir vienokia situacija yra vienur, kitokia - kitur. Ir ne tik mokytojo prestižo, bet ir materialiosios bazės atžvilgiu. Kodėl taip yra? Dėl daugelio priežasčių. Mokytojui paslaugų teikėjo statuso suteikimas jau tarsi savaime visuomenės akyse prestižą atima, nes į tą, kuris tik teikia paslaugas, žiūrima tik kaip į aptarnaujantį personalą. O mokykla yra ugdymo įstaiga ir toks statusas mokytojų netenkina. Kitas dalykas - visoje švietimo sistemoje tvyro reformų sumaištis, viena reforma keičia kitą, o dėl to yra daug netikrumo, mokytojų bendruomenė yra susiskaldžiusi ir net bendruomenės viduje tas prestižas nėra palaikomas. Negalima sakyti, kad niekas nieko dėl to nedaro. Daro. Aš tikrai ne iš tų, kuriems yra gėda būti mokytoja. Atvirkščiai“, - kalbėjo A.Karaliūtė-Bredelienė.
Pasak lituanistės, susitikimo dalyviai labiausiai prašė, kad Vyriausybė neskubėtų imtis reformų ir nieko nedarytų staiga.
„Tai labai pamatuotas prašymas, nes dabar mes gyvename lyg degančiame name. Dabar - tokia reforma, paskui - kitokia. Manau, kad mokslo metų ilginimas iš viso nėra problema. Šios problemos iškėlimas buvo viešųjų ryšių klaida. Nematau dėl mokslo metų ilginimo nieko labai blogo, tik per daug tai eskaluojama. Todėl susitikimo dalyviai ir prašė, kad nebūtų skubama su reformėlėmis ir kad nebūtų daroma viskas iš karto. Labai tikiuosi, kad tai buvo išgirsta, nes susitikimo atmosfera buvo labai šilta“, - vylėsi mokytoja.
Pats S.Skvernelis po susitikimo su pedagogais žurnalistams sakė, kad vien lėšų įliejimas į švietimo sektorių nepadės įveikti visų šios srities iššūkių.
„Turime susitvarkyti pačią sistemą. Jeigu randame 200 mln. eurų ir atiduodame, ar tai išsprendžia visas problemas? Iš esmės išsprendžia vieną labai nedidelę dalį problemų. Todėl ir norime, kad tas finansavimas, kurį tikrai reikia didinti, - mes kalbame apie mokytojų atlyginimų neadekvatumą, - kad finansavimas būtų metodiškai, statistiškai pagrįstas“, - teigė premjeras.
Pasak S.Skvernelio, Lietuvos švietimo sektoriuje šiuo metu netgi susidariusi paradoksali situacija, kai palyginti aukštas finansavimo lygis neduoda norimo rezultato.
„Pasakoma, kad problemos sprendimas - tai X kiekio eurų įliejimas į sistemą, tai tada natūralus klausimas: turime pagal ES vidurkį perfinansuotą švietimo sistemą, daugiau negu vidurkis, ir turime paradoksą - visi nepatenkinti: mokytojai, tėvai, moksleiviai. Tai turbūt vien pinigais negalima spręsti. Todėl norėjosi išgirsti realią padėtį mokyklose, kaip jie matytų tų skaudulių sprendimą, kuriuos šiandien mes turime, kaip spręsti, kalbant apie apmokėjimo sistemą, mokytojo profesijos prestižą, apie mokyklų savarankiškumo didinimą“, - kalbėjo premjeras.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą