Pastaruoju metu tapo itin svarbu tobulintis. Medikams išklausyti tam tikrą valandų skaičių mokymų būtina, kad pratęstų licenciją, pedagogams - kad gautų atestaciją, net bibliotekininkams organizuojami mokymai, kaip tapti lyderiu. Jeigu už šiuos malonumus tektų mokėti iš savo kišenės, žmogus tikrai pagalvotų, kurios srities žinių jam trūksta, o kai kvalifikacija tobulinama valdiškais pinigais, mokytis tapti lyderiu galima ir likus mėnesiui iki pensijos. Juk darbdaviui svarbu tik padėti „paukščiuką“ prie pavardės besitobulinančiųjų sąraše.
Mokytojai nusivylę
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė „Vakaro žinioms“ atskleidė, kad didžioji dalis siūlomų mokymo kursų juos išklausiusiems mokytojams sukelia nusivylimą.
„Nors pasiūla ir didžiulė, surasti šiandienai tinkančius mokymus gana sudėtinga. Yra daugybė seminarų, kurie, sprendžiant iš pavadinimo ir aprašymo, lyg ir turėtų būti labai naudingi, bet išėjęs po mokymų nerandi nė vienos minties, net vieno esminio sakinio negali suregzti apie tą seminarą“, - sakė pašnekovė.
Jos manymu, dauguma kvalifikacijos tobulinimo įstaigų stengiasi į mokymus prisivilioti geresnių lektorių, tačiau šie dažnai užsiprašo neįkandamas kainas - nuo 700 iki 900 eurų už seminarą.
„Pasiklausyti, pavyzdžiui, psichologijos mokslų daktaro būtų labai įdomu, tikriausiai ir naudinga. Manau, kad efektyviam darbui grupėje maksimaliai turėtų būti apie 30 žmonių, taigi 25-30 eurų už seminarą mokytojui tikrai per brangu, - teigė E.Leiputė-Stundžienė. - Priskaičiavus kelionės išlaidas, maistą, o jei renginys vyksta porą dienų - ir nakvynę, suma tampa neįkandama.“
Vilioja reklama
Internete pastaruoju metu itin aktyviai reklamuojami nuotoliniai mokymai, t.y. kursų, seminarų įrašai. Akcentuojama, kad taip jų klausytojas sutaupo kelionės, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas, gali „tobulinti kvalifikaciją“ jam patogiu laiku ir pan.
Tačiau pačių nuotolinių mokymų kainos mažai kuo skiriasi nuo „gyvų“ seminarų. Antai Šiuolaikinių didaktikų centro organizuojamas 6 valandų „gyvas“ seminaras apie vaikų mąstymo ugdymą vienam asmeniui kainuoja 20 eurų. Jį veda sertifikuota tarptautinių programų ekspertė. Palyginkime - nuotolinis 18 akademinių valandų mokymas „Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą“ svetainėje www.pedagogas.lt kainuoja 15,88 euro. Jį sudaro 2 val. 39 min. (!) organizacinės psichologijos magistrės paskaitos įrašas ir testai - tai galima tiražuoti iki begalybės.
Mokymo programa akredituota pačios šalies pedagogų kalvės - Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) - Profesinių kompetencijų tobulinimo institute. Svetainėje skelbiama, kad įstaiga bendradarbiauja su VšĮ „Gyvenimo Universitetas LT“, kurios specializacija - nuotolinių mokymų kūrimas.
Pedagogai gali rinktis 29 akredituotas mokymų programas, už kurias galima mokėti mokinio krepšelio lėšomis ir gauti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus.
Manipuliuoja kainomis
Tačiau stebina tai, kad dauguma pedagogams akredituotų mokymo programų kitoje VšĮ „Gyvenimo universitetas.lt“ svetainėje siūloma ir visiems kitiems užsiimti savišvieta norintiems piliečiams. Pasirodo, tam visai nereikia 18 akademinių valandų. Pavyzdžiui, mokymo programą „Psichologinės manipuliacijos“ psichologijos mokslų daktaras išdėsto per 57 minutes, su greitojo skaitymo paslaptimis galima susipažinti peržiūrėjus 1 val. 22 min. trunkantį įrašą. Tačiau šių identiškų kursų kainos gerokai skiriasi: pedagogams susipažinti su manipuliacijomis kainuoja 12,17 euro, o interneto svetainėje www.egu.lt šis mokymas siūlomas jau už 23,17 euro, atitinkamai greitojo skaitymo kurso kaina išauga nuo 13,37 euro iki 20 eurų.
Paklausta, kodėl taip skiriasi kainos, www.egu.lt puslapyje nurodytu telefonu atsiliepusi konsultantė aiškino, esą pedagogai neišgali mokėti tiek, kiek kiti žmonės. Priminus, kad jie už akredituotas mokymo programas gali mokėti mokinio krepšelio lėšomis, o paprastiems žmonėms už savišvietą tenka kloti eurus iš savo piniginės, konsultantė patikslino, kad tokia kainodara taikoma vykdant bendrą projektą su LEU.
„Bet jeigu jau matėte, kur pigiau (www.pedagogas.lt), galite pirkti iš ten“, - maloniai pasiūlė darbuotoja ir kaip maldelę išbėrė draugišką tekstą, kad didelėms įstaigoms ir verslo įmonėms kitoje įmonės interneto svetainėje www.verslokursai.lt siūlomas dar platesnis nuotolinių mokymų spektras, o jais pasinaudoti pigiausia perkant VIP narystę. Tuomet sumokėjus kelis šimtus eurų už prisijungimo kodą galima per metus visus seminarus nemokamai žiūrėti kad ir po šimtą kartų.
Tobulėja už biudžeto pinigus
Vieši duomenys rodo, kad „Gyvenimo Universitetas LT“ yra šimtaprocentinis viešųjų pirkimų laimėtojas - didžiausiais pastarojo meto pirkėjais nurodomos biudžetinės įstaigos Šiaulių teritorinė darbo birža (20 tūkst. eurų) ir Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka (15 tūkst. eurų). Kiek VIP narysčių reikia prisipirkti už tokias sumas?
Konsultantė paaiškino, kad Šiauliuose pernai laimėjus konkursą buvo vedami gyvi seminarai bedarbiams, o pagal M.Mažvydo bibliotekos projektą mokymais naudojasi visos šalies bibliotekininkai, todėl ir susidaro solidi suma.
Apskričių bibliotekų vadovai šią savaitę patys dalyvavo Druskininkuose vykstančiuose mokymuose, tad be „ganytojų“ likę jų pavaldiniai drąsiau reiškė nuomonę apie videopaskaitas, kurias jiems nurodyta peržiūrėti. Kai kam toks kvalifikacijos tobulinimas darbo metu patinka - išblaško nuobodulį. Kiti piktinosi, kad reikia klausytis seniai iš populiarių žurnalų žinomų dalykų apie psichologines manipuliacijas, spaudimą darbo vietoje. O viena 60 metų perkopusi bibliotekininkė sakė, kad visą gyvenimą dirbo per kelias darbovietes, nes vienai reikėjo išlaikyti vaikus, 20 metų atidirbo toje pačioje įstaigoje, ir tik dabar vadovybė nusprendė, kad jai reikia pasimokyti, kaip tapti lyderiu.
„Aš jau be sveikatos, po mėnesio išeinu į pensiją - kur jau čia man lyderiauti? Bet malonu, kai valdžia tave vertina“, - ironizavo moteris.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė E.Leiputė-Stundžienė, paklausta, ar mokytojai naudojasi nuotoliniais kvalifikacijos tobulinimo kursais, sakė, kad bent jau matematikos mokytojai, jos žiniomis, tikrai naudojasi, tačiau tie kursai paprastai būna nemokami.
Situaciją, kai darbuotojui, kuriam iki pensijos liko vos mėnuo, darbdavys siūlo mokymą, kaip tapti lyderiu, E.Leiputė-Stundžienė vertino nevienareikšmiai: „Gal žmogus iš tiesų išėjęs į pensiją taps lyderiu kurioje nors kitoje srityje, ne profesinėje... Manyčiau, kad bibliotekininkams čia pasisekė labiau - mokyklos paprastai lėšų kvalifikacijos tobulinimui šitaip į kairę ir į dešinę nemėto.“
Skaičiai
100 tūkst. - tiek eurų ES lėšų išleista sukurti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemai, kuri būtų grįsta ne formaliais kursais, o įgytomis žiniomis ir kompetencijomis, bet sistema iki šiol nesukurta.
4,5 mln. - tiek eurų biudžeto (mokinio krepšelio) lėšų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui nesant jokių prioritetų ir be jokios sistemos 2012-2014 m. panaudojo vien savivaldybės.
111 mln. - tiek eurų iš viso Lietuvoje išleista 2007-2013 m., nesureglamentavus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo - tiesiog kaip pakliuvo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą