Dvyliktokų egzaminų maratonas tikriausiai kiekvienam primena laikus kai dar patys ruošėmės savo žinių patikrinimui. Nuo pat mokyklų įkūrimų pradžios ratas taip ir nepasikeitė: pirma mokaisi, o po to parodai ką išmokai testu ir atitinkamai esi vertinamas pažymiais. Tačiau vis plačiau yra naudojama praktika, kai moksleiviai neturi egzaminų, arba už žinių patikrinimą nėra vertinami. Suomija yra pirmoji šalis Europoje eliminavusi privalomuosius egzaminus ir savo švietimo sistemos. Nors dažnas pasakytų jog pažymiais nevertinamas moksleivis apleistu mokslus ir galų gale neišmoktų nieko, Suomija įrodo, kad tai yra netiesa. 2015-2016 metų duomenimis, Suomija yra penkta šalis pasaulyje ir pirma šalis Europoje pagal edukacinės sistemos lygį.
Anglija, užimanti vietą už Suomijos, taip pat vis dažniau atsisako egzaminų patikros. JAV, šalis turinti vieną stipriausių ekonomikų pasaulyje praktikuoja egzaminų nebuvimo sistemą net didžiausiuose ir labiausiai pripažintuose universitetuose kaip Harvardas. Nors egzaminų visiškai ir neatsisakyta, vis daugiau pakraipų šiame universitete yra dėstomi be finalinio egzaminų įvertinimo.
Kaip bebūtų, daugiau šalių edukacinės sistemos yra paremtos egzaminais. Ne išimtis yra ir Lietuva. Praėjus šių metų dvyliktokų egzaminams kreipiausi į Lietuvos švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę norėdama pasiteirauti apie mokyklinio baigimo egzaminų vertę Lietuvoje ir apie planuojamus pokyčius edukacinėje sistemoje.
Dauguma moksleivių patiria didžiulį stresą egzaminų metu ir mielai sutiktų su jų nebuvimu. Tačiau apie jų nebuvimą niekas net nešneka. Kokia yra egzaminų esminė vertė Lietuvoje? Kodėl be jų moksleiviai negali baigti mokyklos?
Egzaminas nėra kasdienė situacija, todėl natūralu, kad žmonės jaudinasi prieš tokį svarbų įvykį. Lietuvoje egzaminams teikiama didelė reikšmė, nes tai yra raktas į tolimesnes studijas. Visiškas egzaminų atsisakymas reikštų, kad aukštosios mokyklos pradėtų organizuoti stojamuosius egzaminus savarankiškai, o ankstesnė tokia patirtis parodė, kad tai ne visada garantuoja teisingą priėmimą. Vis dėlto pripažįstame, kad egzaminas nėra vienintelis būdas atskleisti abiturientų kompetencijas, o kelios egzaminui skirtos valandos neturėtų nulemti vaiko ateities.
Šiuo metu svarstome įvairius sprendimus, kaip mažinti egzaminų svorį, sudaryti galimybes egzaminus perlaikyti pakartotinai ar išsilaikyti anksčiau, sudaryti galimybę atsiskaityti dažniau ir už mažesnės apimties turinį ir pan. Švietimo ir mokslo ministerijoje formuluojami pasiūlymai, kaip koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkyti į subalansuotą įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuoja visą gyvenimą nuolat didėjančią asmens patirtį ir pripažįsta vis aukštesnį išsilavinimą.
Apie kokius pokyčius šnekate?
Vietoj dalies egzaminų mokiniai galėtų nuolatos kaupti įvairius kompetencijų pripažinimo faktus – egzamino tipo testus, projektinių darbų, meno kūrinių vertinimus, savanorystės, bendruomeninės veiklos, olimpiadų, sporto pasiekimus ir t.t. Abiturientui galėtų įvairiais būdais pateikti savo pasiekimų įrodymus. Atitinkamai ir aukštosios mokyklos būtų paskatintos stojimų metu pripažinti įvairesnius mokymosi rezultatus, ne vien egzaminus.
Pamažu kuriami ir išbandomi instrumentai – brandos darbas, IT priemonės bei standartizuoti testai, suteikiantys mokykloms išsamią informaciją apie mokinio gebėjimus. Jau 2017 metais mokiniai galės rinktis brandos darbą. Tai – ne egzamino metu, o per keletą mėnesių atliktas mokslinio, meninio, inžinerinio pobūdžio projektas, kuris būtų prilyginamas egzaminui (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros). Tariamės su aukštosiomis mokyklomis, kad gerai įvertintas brandos darbas įgytų reikšmę stojantiesiems.
Ar sutinkate su požiūriu, jog egzaminai yra tam, kad moksleivius tiesiog priverstų mokytis?
Žvelgiant plačiai, skiriamos dvi vertinimo funkcijos: ugdomoji, kurios tikslas palaikyti ir teikti savalaikį grįžtamą ryšį, ir atskaitomybės, padedanti nustatyti, ar ir kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta. Egzaminas siejamas su atskaitomybės funkcija, jis padeda apibendrinti mokymosi pasiekimus už 12 metų laikotarpį.
Manome, kad mokinius verčia mokytis ne egzaminas, bet vidinė jų pačių motyvacija studijuoti geidžiamą specialybę, gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, įgyti tam tikros srities žinių, gebėjimų, pajusti pasididžiavimo savimi jausmą, kai įveiki sudėtingą užduotį, arba paprasčiausias žingeidumas.
Dauguma Lietuvos moksleivių nepritaria egzaminams, nes jų nuomone, vienas žinių patikrinimas neturėtų įtakoti viso moksleivio mokyklos baigimo rezultato. Tačiau moksleivių balsas lieka neišgirstas. Ar Lietuvos moksleivis turi bent kokią įtaką bendrai edukacinei sistemai?
Mokiniai turi įtaką švietimo sistemai ir jų balsai yra girdimi. Švietimo ir mokslo ministerija palaiko glaudų ryšį su mokinių organizacijomis, organizuoja viešas konsultacijas, aptaria su jomis rūpimus klausimus.
Mes pritariame, kad vienkartinis egzaminas negali turėti įtakos viso mokyklos baigimo rezultatui. Ministerija baigia rengti Kaupiamojo vertinimo koncepcijos projektą, kuriame bus išdėstyti pasiūlymai, kaip koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkyti į subalansuotą įvairios mokymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažinimo sistemą. Artimiausiu metu su šiuo projektu kviesime susipažinti visus – mokinius, tėvus, aukštąsias mokyklas, potencialius darbdavius, politikus, ir, žinoma, lauksime visų pasiūlymų.
Konkretaus šios koncepcijos įvedimo laiko dar neplanuojame, nes dar neturime tokių diskusijų rezultatų įvertinimo. Tačiau preliminariose mažesnėse diskusijose palaikymo esame sulaukę.
Ar egzistuoja kažkoks ryšys tarp moksleivio ir švietimo sistemos? Kokias klausimais atsižvelgiama į patį moksleivį?
Egzistuoja tiesioginis ryšys, nes visa švietimo sistema tarnauja mokiniui. Visi Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimai priimami siekiant užtikrinti pačias geriausias sąlygas kiekvienam mokiniui gauti kokybišką ugdymą. Kaip minėjau, ministerija bendradarbiauja su mokinių organizacijomis, tariamasi su mokiniais jiems aktualiais klausimais, mokinių atstovai yra įtraukti į įvairių darbo grupių veiklą.
Mokyklos naudoja įvairius vertinimo įrankius, atsižvelgiant į ugdymo programą, ugdymo tikslus, mokyklos galimybes ir poreikius. Lietuvos mokyklose dažnai organizuojamos apklausos, pokalbiai, projektiniai darbai, kontroliniai darbai, rašiniai, pristatymai, vis labiau populiarėja darbų aplankai. Šie darbų aplankai – tai įrankis, kurio pagalba mokiniai mokosi kelti savo ugdymosi tikslus, įsivertinti savo pažangą ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.
Nacionaliniu lygmeniu organizuojami mokinių pasiekimų patikrinimai (standartizuoti testai) padeda diagnozuoti mokinių stiprybes ir spragas, pagrindinio ugdymo patikrinimai ir valstybiniai brandos egzaminai įvertina, kaip pasiekimai atitinka Bendrosiose ugdymo programose numatytus tikslus.
Ar vieną dieną gali atsitikti taip, kad Lietuvoje privalomųjų egzaminų nebeliks?
Gali, tik turės praeiti pakankamai laiko, kol visi galėsime vieni kitais pasitikėti besąlygiškai, kai visi savo pareigas ir atsakomybes suprasime ir priimsime, kai visi gerbsime susitarimus ir jų laikysimės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą