Žinių įsiminti nebereikės

Fizikos profesorius Mičijo Kaku - apie tai, kaip ir ko mokysis ateities vaikai

Tokį ateities švietimą mato Mičijo Kaku (Michio Kaku),Niujorko universiteto profesorius, garsėjantis išsipildančiomis prognozėmis fizikos, neurologijos mokslų bei aukštųjų technologijų srityse, leidinio "The New York Times" pavadintas "vienu protingiausių žmonių".

Kalti nebėra būtinybės

"Didžiausias ateities poreikis ir būtinybė - išlavinti tuos žmogaus gebėjimus, kurie nepasiekiami robotams: kūrybiškumą, vaizduotę, iniciatyvą, lyderystę. Visuomenė palaipsniui pereina nuo prekių ekonomikos prie intelektinės-kūrybinės. Žmogaus proto resursai turės persiorientuoti į gebėjimą kūrybiškai mąstyti, analizuoti, argumentuoti ir priimti sprendimus", - leidiniui "DS-News" pasakojo mokslininkas.

Kylant tokiems poreikiams, įsiminimas nebegali likti mokymo pagrindas. Šią funkciją gali atlikti kompiuteriai ir išmanieji akiniai, kurie greitai, anot futuristo, transformuosis į lęšius. Galimybė greitai susirasti reikiamos informacijos galutinai išlaisvins vaikus nuo mokymosi mintinai. Jiems nebereikės perkrauti smegenų nereikalingomis žiniomis, kurių didžioji dalis, kaip rodo praktika, ateityje nepanaudojama.

"Po dvejų trejų metų mokiniai ir studentai nebelaikys egzaminų krapštydami žinias iš atminties - atsakymus susiras akimirksniu pasitelkę išmaniuosius lęšius", - sako profesorius M. Kaku.

PROGNOZĖS. Ateities švietimas apsieis be "kontrolės organų". Kursis vaikų mokymo paslaugų centrai. Tai, kas šiandien vadinama "nesisteminiu švietimu", smarkiai plėsis. Atsiras interaktyvusis dėstymas. Mokymosi aplinka nuolat keisis, užduotys bus parenkamos pagal kiekvieno vaiko poreikius nepriklausomai nuo jo amžiaus... Štai tokia ateitis numatoma mūsų anūkams ar proanūkiams. "Fotolia" nuotr.

Egzaminų nebus

Mokslininko manymu, netolime ateityje kontroliuojančių švietimo organų nebeliks, nes jų nebereikės: žmonės užsiims savišvieta savanoriškai. Jie patys pasirinks, kokių žinių ir kada yra reikalingi. Trūkstamos informacijos visi nesunkiai gausime iš tokių įrenginių, kaip, pavyzdžiui, išmanieji stendai. Tokia įranga atsiras butuose, biuruose, gatvėse. Užteks prieiti prie stendo ir pasakyti: "Norėčiau pasikalbėti su biologijos profesoriumi" - ir ekrane išvysime mokslininką, galintį suteikti reikiamų žinių.

Tokia sistema bus taikoma ne tik švietimo, bet ir medicinos, teisės, dizaino, psichologijos srityse. Žinoma, realūs specialistai, kaip antai chirurgai, bus reikalingi, tačiau paprastas problemas bus galima išspręsti ir virtualiai.

Išsilavinimą konstruos patys

Realių mokytojų ir dėstytojų, pasak profesoriaus, nebereikės. Universitetai išliks, tačiau tai bus virtualios aukštosios mokyklos. Sėdintieji auditorijose ir klausantieji paskaitų žodžiu bus laikomi nevykėliais. Apie juos bus sakoma, kad nesugeba patys sukonstruoti savo išsilavinimo.

Universitetiniai interaktyvūs kursai egzistuoja jau dabar, tiesa, yra daug metančiųjų tokias studijas. "Viena vertus, žmonės dar nepersiorientavo, neišmoko dirbti be vadovo, neturi aukštos motyvacijos; kita vertus, šios programos dar reikalingos korekcijų, tobulinimo", - sako M. Kaku.

Diplomai išnyks

Išsilavinimas nebebus apribotas laiko ir erdvės rėmais. Greičiausiai, anot M. Kaku, įsikurs sertifikacijos centrai, kuriuose specialistai laikys kvalifikacijos egzaminus, parodančius turimus įgūdžius bei kompetenciją. Priklausomai nuo rezultato žmogus gaus norimas pareigas arba jų negaus.

Taigi universitetai taps paslaugų teikėjais, tačiau patys šių paslaugų kokybės nevertins.

"JAV, Kanadoje, Japonijoje, Europoje populiari sistema, pagal kurią žmogus kaupia diplomus, sertifikatus, liudijimus ir šį rinkinį (portfolio) pateikia darbdaviui. Ateityje žmogaus mąstymo ir kitų gebėjimų liudytojai nebebus popieriniai, todėl kūrybingas mąstymas taps pagrindiniu švietimo sistemos elementu", - teigia profesorius.

O kaip vaikai?

Negi jiems visai nereikia kontrolės? "Per artimiausius 10-15 metų intensyviai kursis vaikų švietimo paslaugų centrai. Tai, kas šiandien vadinama nesisteminiu, neformaliu švietimu, smarkiai plėsis. Atsiras interaktyvusis dėstymas. Tai nereiškia, kad vaikai per dienas sėdės prie kompiuterio; mokymosi aplinka nuolat keisis, įskaitant žaidimus realiose erdvėse", - tokią vaikų mokymo ateitį prognozuoja mokslininkas.

Pasak jo, mokomoji medžiaga - vaizdinė, tekstinė, schemos - užduotys bus parenkamos pagal kiekvieno vaiko poreikius nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Keisis įdarbinimo sistema

M. Kaku numato, jog keisis ne tik švietimo, bet ir įdarbinimo sistema. Gamyklos žmonių apskritai nebereikės, tačiau atsiras daug naujų darbo pozicijų socialinėje ir intelektinėje srityse. "Daugelis yra inertiški ir negali žengti žingsnio nesidairydami į minią, tačiau ateities darbuotojams, norintiems pasiekti daugiau, teks atsikratyti baimės būti nepanašiems į daugumą", - sako fizikas.

Mokslininko nuomone, dabartinė švietimo sistema ruošia praeities specialistus. Naujoji karta rengiama darbui, kuris jau nebeegzistuoja. "Mes juos aprūpiname tais instrumentais, kurie seniai nebeefektyvūs. Todėl pasaulyje toks aukštas bedarbių procentas, - sako M. Kaku. - Kodėl verslininkas turėtų priimti į darbą diplomuotą specialistą, jeigu jis nepasirengęs?" Anot jo, daugumoje sėkmingiausių pasaulio kompanijų šiandien dominuoja 50-60 metų darbuotojai. Jie turi patirties ir toliau mokosi.

Kardinalūs pokyčiai - Suomijoje

Europos švietimo strategai jau dabar kardinaliai peržiūri mokymo programas. Suomiai neseniai paskelbė, kad nuo 2020 m. Suomijos mokyklose vaikams nebebus atskirų matematikos, chemijos ir fizikos pamokų - šie dalykai bus integruoti į universalias temas, apimančias geografiją, istoriją, ekonomiką, užsienio kalbas ir pan.

Leidinyje "The Independent" rašoma, jog Suomijos švietimo strateguotojai mano privalantys iš naujo peržiūrėti savo švietimo sistemą (kuri, beje, laikoma viena geriausių pasaulyje), kad galėtų "išugdyti vaikų įgūdžius, kurių reikės šiandien ir rytoj".

Pasak suomių švietimo vadovės Marjo Kilonen (Marjo Kyllonen), dabar mokyklose vaikai mokomi pagal pasenusias programas, kurios buvo naudingos prieš 10-20 metų, tačiau poreikiai pasikeitė.

Kas išgyvens?

Profesorius M. Kaku guodžia sakydamas, kad joks dirbtinis intelektas negali visiškai pakeisti žmogaus proto. Laimei, turime pranašumų prieš mašinas. Pavyzdžiui, robotai nemoka mąstyti vaizdais, jie neturi sąmonės, intuicijos. Todėl jie negali pakeisti, tarkim, akcijų biržų brokerių, kuriems svarbiausia ne intelektas, o intuicija.

"Ateityje išliks ir sodininkai, ir statybininkai, ir kiti fizinį darbą dirbantys žmonės, kurių veikla susijusi su kūrybiškumu. Tai, kas gali būti atlikta automatiškai - bus atlikta už mus. Kompiuterių programuotojai, interneto dizaineriai, 3D projektuotojai ir pan., kurių veikla dabar priskiriama prie intelektualinės, greitai bus vadinami darbininkais, - teigia M. Kaku. - Kad ir kuo žmogus užsiimtų, pirmiausiai bus vertinamas jo originalus požiūris, vaizduotė ir intuicija, padedančios greitai orientuotis kintančiomis aplinkybėmis."

"Viršprotas" - įmanomas

Mokslininko nuomone, visiškai realu, kad iki 2050 m. bus sukurtas "viršprotas", kuris pranoks žmogaus galimybes.

"Neseniai tarptautinė mokslininkų komanda, dirbanti pagal "Žmogaus smegenų projektą" ("Human Brain Project"), sukūrė unikalų smegenų žemėlapį. Jis rodo detalią smegenų struktūrą 20 mikrometrų tikslumu. Toks atlasas ne tik palengvins darbą neurochirurgams, padės gydyti sunkias ligas, bet ir sukurs galimybę pamatyti, kaip smegenys apdoroja emocijas, priima informaciją. Tai pagreitins "viršproto" sukūrimą, taip pat padės maksimaliai pagerinti natūralius pažinimo procesus", - numano mokslininkas.

(Apie "Žmogaus smegenų žemėlapio" projektą, kurį dosniai finansuoja milijardierius Polas Alenas (Paul Allen), rašėme užpraėjusį šeštadienį, sausio 23 d.)

APIE
Mičijo Kaku (Michio Kaku) - japonų kilmės amerikietis, gamtos mokslų daktaras, Niujorko universiteto fizikos profesorius, rengiantis mokslines konferencijas ir skaitantis paskaitas visame pasaulyje.
Kuria ir veda laidas apie mokslą radijuje, BBC ir "Discovery" televizijos kanaluose ("How the Universe works", "Sci Fi Science" ir kt.).
Aštuonių tarptautinių bestselerių autorius. Naujausia knyga - "Proto ateitis" ("The Future of the Mind"). Lietuvių kalba išleistos dvi knygos - "Neįmanomybių fizika" ir "Proto ateitis".
Baigė Harvardo universitetą aukščiausiu laipsniu, dirbo Berklio laboratorijoje Kalifornijos universitete, skaitė paskaitas Prinstone, nuo 1989 m. iki šiol dėsto Niujorko miesto universitete.