Iš Klaipėdos kilusi, dabar užsienyje dažniau koncertuojanti gabi pianistė Adelė Daunoravičiūtė buvo viena pirmųjų, kuri laimėjo "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendiją. Nors pastaruoju metu Adelė užsiėmusi kaip niekad, mat džiaugiasi nauju amplua - motinyste, ji rado laiko atsakyti į keletą "Vakarų ekspreso" klausimų.
Regis, jūs buvote pirmoji, kuri tapo "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendijos nugalėtoja. Ką jums davė ši stipendija?
Ši maloni patirtis nepamirštama. Stipendija suteikė galimybę įgyvendinti tų metų planus mūsų šalyje bei užsienyje. Turėjau galimybę dalyvauti daugybėje koncertų, tarptautinių konkursų.
Dažnai mėgstama juokauti, kad geriausias menininkas - alkanas menininkas. Kiek svarbi finansinė pusė jūsų veikloje?
Labai svarbi. Pinigų reikia tam, kad, norėdamas išvažiuoti į užsienį koncertuoti, lankytis seminaruose ar konkursų metu būti įvertintas tarptautinės komisijos, negalvotum, ar gali vykti, kiek gali kartų nuvykti. Juk menininkui geriau galvoti apie tai, ar pasiekė užsibrėžtus profesinius tikslus, ar su šiais įgūdžiais gali pasirodyti publikai. Žodžiu, finansinė parama leidžia koncentruotis į svarbiausius dalykus.
Kuo dabar gyvenate?
Ne paslaptis, kad ne taip seniai savo gyvenime sulaukiau stebuklo - gimė dukrytė. Kadangi visa širdimi ir energija atsiduodu bet kokiam gyvenimo etapui, tad ir dabar daug dėmesio skiriu savo dukrytei. Vertinu kiekvieną mūsų praleistą akimirką kartu. Pastaruosius 8 mėnesius su šeima gyvenome vienoje saulės negailinčioje Europos šalyje. Buvo puikus laikas ir galimybės auginti mažylę šalyje, kur nepritrūksta vitamino D. Tiesa, stengiuosi neapleisti muzikavimo bei pedagoginės veiklos. Šiemet turiu keletą suplanuotų koncertų užsienyje.
Kam reikėtų dėkoti už jūsų pasiekimus - jūsų talentui, charakterio savybėms, puikiems uostamiesčio pedagogams?
Talentas padeda išmokti meno kūrinį, geriau jį pajausti, perteikti publikai. Tačiau dėkoti reikia, ir tai darau nuolatos, savo tėvams. Ypač esu dėkinga savo mamai už palaikymą, pasitikėjimą, už tai, kad mane vedė meninio kelio link. Taip pat esu dėkinga savo fortepijono mokytojoms: Editai Šapolaitei, mokytojai ekspertei Jūratei Liutkienei ir profesorei Tatjanai Romaškinai. Žinoma, esu dėkinga ir Klaipėdos miesto savivaldybei bei "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendijos organizatoriams ir "Švyturio" generaliniam direktoriui Rolandui Viršilui.
Kokie jūsų tolesni planai?
Turiu planų toliau koncertuoti, užsiimti pedagogine veikla, perduoti savo žinias ateinančioms kartoms, kad pajustų meninį pasitenkinimą.
Adele, ar dažnai grįžtate į Klaipėdą? Kaip gimtasis miestas jums atrodo dabar? Ko labiausiai pasiilgstate?
Klaipėda - mano gimtasis miestas. Man jis atrodo labai išgražėjęs, džiaugiuosi, kad ir toliau puošiasi. Visada gera čia būti ir sugrįžti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą