Žurnalisto diplomą turintis muzikantas, iliustratorius ir dviejų vaikų tėtis K. Rupkus į finalininkų dešimtuką pateko surinkęs 3 081 balsą.
Karoli, sulaukei nemažai klaipėdiečių palaikymo. Ar tikėjaisi, kad pateksi tarp finalininkų?
Man buvo netikėta, bet ir labai smagu, kad žmonės apie mane pagalvojo ir pasiūlė stipendijai gauti. Dabar labai smagu, kad pavyko ir patekti į kitą etapą. Labai džiugu, kai įvertina už tai, kad daug metų esu čia, Klaipėdoje, gimtame mieste, ir kuriu. Labai norėčiau padėkoti visiems, kurie už mane balsavo, kurie tiki manimi, nori, kad judėčiau į priekį. Yra toks prigimtinis kuklumas, bet žmonių palaikymas tą kuklumą laužo ir leidžia man galvoti, kad iš tiesų darau gerus dalykus, einu teisingu keliu. Manau, kad kiekvienas žmogus, kuris buvo pasiūlytas dar pačioje pradžioje, yra vertas tos stipendijos. Jeigu man būtų paskirta stipendija, tuos pinigus panaudočiau naujai savo verslo idėjai. Tai būtų susiję su menu ir būtų įgyvendinama Klaipėdoje.
Kas menininkus skatina kurti, kai galbūt norus apriboja finansinės galimybės?
Pajamų trūkumas dažniausiai kūrybą ir skatina - turi sugalvoti, ką su minimaliais resursais gali nuveikti gero. Yra frazė "Jeigu gali negroti, negrok", kurią galime perfrazuoti į "Jeigu gali nekurti, nekurk". Bet yra žmonių, kurie be to negali, ir jiems nesvarbu, ar jie jaučia finansinį nepriteklių, ar gyvena gerai. Jie tiesiog eina ir daro tai, kas miela jų širdžiai, kas skatina juos gyventi - tai jų gyvenimo prasmė, noras save įprasminti. Aišku, pinigai kūrybos tikrai neblogina.
Kiek kūrėjui kainuoja saviraiška? Pavyzdžiui, atlikėjo, muzikanto noras išleisti albumą?
Prieš maždaug dešimt metų albumo įrašymas atrodė be proto brangus dalykas - reikalinga aparatūra, žinios. Šiais laikais pasirinkimas platus - jeigu nori labai gero skambesio ir pasaulinio lygio garso, be abejo, tai kainuos ne vieną tūkstantį eurų. Bet jeigu yra svarbiau pati žinutė ir idėja, galima tai padaryti ir savo jėgomis.
O kokią žinią tu savo kūryba bandai įnešti į Klaipėdos gyvenimą?
Aš esu stebėtojas, kuriu muzikines istorijas. Tiek mano iliustracijos, tiek muzika yra istorijos. Pamatau kokį nors žmogų ar situaciją, iš kurių vėliau išsirutulioja pasakojimas. Man patinka dėlioti istoriją pagavus kokį nors jausmą, įdomią mintį, pamačius įdomų žmogų, savo muzikoje jį aprašyti, apdainuoti.
Jeigu žmogus nėra girdėjęs tavo muzikos, nuo kokio kūrinio siūlytum pradėti pažintį su tavimi?
Natūralu, kad nors ir esi susiformavęs kaip asmenybė, bet šiek tiek ir keitiesi, plečiasi pasaulėžiūra, keičiasi požiūris į kai kuriuos dalykus, pradedi į ką nors žiūrėti kitokiu kampu. Taip ir su dainomis - vieną dieną vieną dalyką apdainuoji vienaip, kitą dieną jau gali būti visiškai kitoks istorijos pateikimas. Reikėtų paklausyti visas dainas ir tada suprasti, koks aš esu žmogus.
Kas vyrauja tavo kūryboje? Emocijos, išgyvenimai, žmonių santykiai?
Manau, žmonių tarpusavio santykiai: nuo meilės iki neapykantos, yra ir liūdesio, ir džiaugsmo. Manau, santykis tarp žmonių ir jausmai, kurie kyla iš jo, ir yra mano pagrindinis kūrybos vardiklis.
Kuri ne tik muziką, bet ir iliustracijas. Kaip nutarei imtis naujos veiklos?
Kai įžengiau į ketvirtą gyvenimo dešimtį, pagalvojau, kad visada mėgau piešti, tik tam neskirdavau laiko. Norėjau paskatinti savo smegenis vėl dirbti, kad atrasčiau ką nors iš naujo. Iliustracijos buvo bandymas surasti naują kūrybinę kryptį, kuri užvestų ir paskatintų kurti. Pradėjau piešti gana produktyviai, iš žmonių gaunu teigiamą reakciją, tai džiugina. Nupiešiau iliustraciją Kazimiero Likšos albumo viršeliui, neseniai kūriau plakatą renginiui Vilniuje. Hobis palengva virsta veikla, kurią žmonės pastebi ir už kurią norėtų mokėti.
Šiemet tapai dvynukų tėčiu. Kaip sekasi šis naujas vaidmuo?
Tai yra visiškai naujas vaidmuo. Įkopęs į ketvirtą dešimtį maniau, kad mesiu sau iššūkį išmokti piešti, bet gyvenimas dar drėbtelėjo daugiau iššūkių ir maža nepasirodė, - juokiasi.
Atsirado du stebuklai ir tai turbūt yra didžiausia mano gyvenimo prasmė. Esu tėvystės atostogose, todėl mano kiekviena diena šiuo metu yra kažkas fantastiško - galimybė matyti, kaip gyvybė auga, kaip jie keičiasi, mokosi. Tai yra turbūt svarbiausias dalykas žmogui. Niekada negalvojau, kad taip jausiuosi - kai tai atsiranda, visiškai pakeičia gyvenimą.
Turiu fantastišką žmoną, kuri mane labai palaiko ir skatina judėti į priekį. Mano antra pusė yra mano įkvėpimas, mano mūza, mano keturi kampai - be jos daugelį dalykų galbūt būčiau jau ir apleidęs. Esu jai labai už daug ką dėkingas ir liksiu dėkingas visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą