Ala Pugačiova ir 20 jos vyrų (4)

Ala Pugačiova ir 20 jos vyrų (4)

Režisierių iš tuometinio Leningrado Aleksandrą Stefanovičių ir Alą Pugačiovą 1976 metų rudenį supažindino poetas Leonidas Derbenevas. Jų romanas prasidėjo restorane. Po vakarienės vos pažįstami vyras ir moteris (Stefanovičius iki to momento netgi nebuvo girdėjęs nė vienos Pugačiovos dainos) patraukė į "Mosfilmo" viešbutį, kuriame pasiliko nakvoti. Būtent Stefanovičiui Ala (o kartu ir visa TSRS) bus dėkinga už paties ryškiausio savo kūrybos periodo (9-ojo dešimtmečio) bruožus.

Iš pradžių jie susitikinėjo slapta. Ne tik Pugačiova turėjo slėpti tai nuo Orbeliano, bet ir Stefanovičius turėjo sužadėtinę. Tačiau netrukus Stefanovičius, išsiskyręs su sužadėtine, persikraustė į dainininkės butą. Po kurio laiko Pugačiova už jo ištekėjo. Tai buvo jos antroji santuoka.

Naujasis vyras pasiūlė Alai scenoje panaudoti savo aktorinį talentą ir rengtis plevėsuojančiais drabužiais (juos sukurs Viačeslavas Zaicevas). Būsimą Pugačiovos fenomeno pagrindą sudarė "penki Stefanovičiaus principai": išpažintis, vienišos moters įvaizdis, Vakarų nemėgdžiojimas, teatrališkumas scenoje (kiekviena daina - kaip mažas spektaklis), skandalingumas (sąmoningi ir kontroliuojami gandai, scenos palikimas ir grįžimas).

Tai buvo tikras sėkmės planas. Su Stefanovičiaus pagalba pirmasis visavertis Alos Pugačiovos albumas - iki šiol niekieno nepralenktas "Zerkalo dušy".

Dar vienu Stefanovičiaus pasiekimu tapo didelis keturių kambarių butas Gorkio gatvėje. Tuo laiku, 1980-aisiais, kada sutuoktiniai įsikraustė į šį butą, jų santykiai jau buvo pašliję. Pugačiova faktiškai jau neslėpė romano su savo direktoriumi Jevgenijumi Boldinu. Stefonovičius buvo bepradedąs filmuoti filmą "Duša", specialiai sugalvotą Pugačiovos muzikai ir jos vaidmeniui. Tačiau po kivirčo ir skyrybų jis šiame filme nufilmavo buvusios žmonos amžiną varžovę Sofiją Rotaru.

Jevgenijus Boldinas - 1985-1993

"Ruskoncerto" Festivalių skyriaus programų direktorius Jevgenijus Boldinas su Ala Pugačiova susipažino 1978 metų gegužės 26 d. Nepaisant 29 metų dainininkės šlovės, ji iki šio dar neturėjo savo kolektyvo - nei muzikantų, nei kostiumininko, nei garso režisieriaus. Boldinas ėmėsi visa tai tvarkyti ir greitai tapo Alos Pugačiovos kolektyvo direktoriumi.

Gražuolis Boldinas su Pugačiova buvo nuo ryto iki vakaro, o pašlijus jos santykiams su Stefanovičiumi, romanas klostėsi natūraliai. Pradžioje jie subūrė Pugačiovą lydintį muzikantų kolektyvą "Recital", kuriame prasidėjo Igorio Nikolajevo karjera. Boldinas ne tik organizavo gastroles arba tvarkė ūkinius reikalus, jis tapo oficialiu "atsakovu" partijos organams už visus Pugačiovos įvairiuose TSRS kampeliuose sukeltus skandalus ir rizikingas viešas akcijas.

Tuo laiku Pugačiova jau buvo pirmoji šalies dainininkė bei populiari visoje Rytų Europoje. Prasidėjo sudėtingas jos gastrolių gyvenimas, kurį organizuoti be Boldino jai niekada nebūtų pavykę.

Už Boldino Pugačiova buvo kaip už akmeninės sienos - 1984-aisiais "Olimpijske" ji surengia seriją, susidedančią iš penkiolikos anšlaginių koncertų "Prišla i govoriu", pas ją su pasiūlymais dalyvauti bendruose projektuose atvažiuoja Benis Andersonas iš grupės ABBA, vienas iš roko operos "Jesus Christ Superstar" kūrėjų Timas Raisas.

Tačiau Pugačiova jiems atsako. Alos dainos labai populiarios Švedijoje ir Suomijoje, jos vardu pavadina Švedų keltą, o TSRS Kultūros ministerijos tarifų skirstymo komisija skiria jai 255 rublių koncertinį atlyginimą. Visuose šiuose įvykiuose Boldinas vaidina lemiamus vaidmenis, auklėja Kristiną, tačiau penkerius metus jie su Pugačiova kartu gyvena neįteisinę santykių. Tikriausiai jie taip ir nebūtų susituokę, jei ne atsitiktinumas. Kartą į Oktiabrsko rajono partijos komitetą, kurio narė buvo ir Pugačiova, atėjo anoniminis laiškas apie amoralų Jevgenijaus Boldino elgesį, nes per gastroles užsienyje jis leido sau gyventi viename numeryje su moterimi, kuri nėra jo žmona.

Pirmasis srities komiteto sekretorius išsikvietė Pugačiovą ir perskaitė paskaitą apie dorovę. Jis pagrasė, kad nebeišleis Boldino į užsienį. Pugačiova tuoj pat nuvažiavo pas Boldiną ir jie patraukė įtuoktis. Tai buvo 1985-ieji.

Ištvėrusi daug sunkių išbandymų, Pugačiovos ir Boldino santuoka gyvavo iki 1993 metų. Per šį laiką spėjo užgimti ir numirti Alos Pugačiovos dainos teatras, o ant jo nuolaužų susikūrė firma "Ala". Ji sujungė savo pastangas su vėliau skandalingai pagarsėjusia kompanija "Siabeko". Ši bendra įmonė buvo pavadinta "SAV Entertainment", o vadovaus jai Boldinas. Šiandien "SAV Entertainment" - didžiausia šalyje koncertinė organizacija, organizuojanti veik visų didžiausių pasaulio popmuzikos žvaigždžių koncertus Rusijoje.

Po savo skyrybų su Boldinu Pugačiova parašė dainą "Silnaja ženščina". Kai Boldinas išgirdo ją per televizorių, apsiverkė.

Raimundas Paulas - 1981

Nors publika atsisako tuo patikėti, Ala Pugačiova niekada neturėjo intymių santykių su latvių kompozitoriumi Raimondu Paulu.

Pugačiova ir Paulas kartu sukūrė tik aštuonias dainas, bet būtent jas publika įsiminė labiausiai. Paulo dainos sudarė vieną dvigubo albumo "Kak trevožen etot putj" pusę (1982 m.).

Nepaisant Alos polinkio greitai įsimylėti, iki Raimundo Paulo publika nematė šalia savo mylimos dainininkės jos verto herojaus. Šaltas ir paslaptingas latvis, elegantiškai sėdintis prie fortepijono, buvo tai, ko troško žiūrovai.

Buvo kalbama, kad Raimondas Alai padovanojo baltą rojalį, ant kurio jie mylėjosi. Kad Ala jo žmonai sulaužė ranką. Tačiau iš tikrųjų viso to nebuvo. Ir netgi daina "Maestro", kurią Pugačiova ir Paulas atliko kartu dviem fortepijonais, buvo skirta kitam Pugačiovos vyrui - Konstantinui Orbelianui.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder