I.Martinkėnaitė: "Ant greitojo maisto padėjau kryžių"
Buvo laikas, kai greitasis maistas buvo tapęs kone kasdienybe. Nes labai daug koncertuodavome ir su merginomis (grupė "69 danguje" - aut. past.), galima sakyti, gyvendavome degalinėse. Nes visada būdavome į kažkur pakeliui. Nebūdavo laiko nei kavinėms normaliau pavalgyti, nei mes žinodavome, kur jos yra kokiuose mažesniuose miesteliuose. O greitasis degalinių maistas būdavo lengviausiai prieinamas. Jis nesveikas, bet skanus ir kažkaip... įtraukiantis. Jau vėliau net nebepusryčiaudavome namie. Po kelerių tokio gyvenimo būdo metų buvau prie išsekimo ribos. Nes jėgų nuo tokio maisto nebūdavo. Tik kava, kava, kava... Energiniai gėrimai...
Pertrauka grupės veikloje mums išėjo į naudą. Persidėliojome prioritetus ir dabar, važiuodamos kažkur koncertuoti, pasigaminame maisto pačios ir įsidedame jo į keliones. Arba bent susiplanuojame laiką taip, kad būtų laiko pavalgyti geroje kavinėje ar restorane. Ant greitojo maisto padėjau kryžių. Nuo jo jausdavausi blogai: apsunkusi, be jėgų, negalinti susikoncentruoti neišgėrusi trijų puodelių kavos... Gerai, kad kojų iš karto nepakratai, bet organizmas jau rodė... Nors tas nesveikas maistas yra skanus. Man skaniausia - keptos bulvytės. Su kokiu majonezu ar barbekiu padažu... Kartais pasilepinu lietiniais - labai man skanu. Riboju maistą, nes, jei to nedaryčiau, mane būtų galima ridenti! Esu atsisakiusi duonos, stengiuosi mažiau valgyti keptų patiekalų, kavos, bet fanatikė nesu. Būna dienų, kai leidžiu sau atsipalaiduoti.
R.Mikelkevičiūtė: "Mano kūnas - ne šiukšlių dėžė"
Greitąjį maistą valgau labai retai. Žinoma, priklausomai nuo to, ką mes vadinsime nesveiku maistu. Nes, paklausius radijo, televizijos ar paskaičius spaudą, visas maistas, kurį valgome, yra nesveikas. Bet jei kalbame apie greitąjį maistą, tai turiu mirti iš alkio, kad degalinėje valgyčiau kokį karštą šunį. Gal kokį kartą per metus taip būna. Jei važiuoju keliu ir esu labai alkana, perku arba sulčių, arba to vadinamojo studentų maisto - riešutų ir džiovintų vaisių mišinių. Nes juose daug gliukozės ir ji slopina apetitą. Mano kūnas - ne šiukšlių dėžė, kad kiščiau į skrandį bet ką. Aš apskritai labai nemėgstu riebaus maisto, visokių majonezų ir tokio valgio, kuriame visko primaišyta, viskas sumalta ir apskritai nelabai aišku, ką valgai. Nuo tokių jovalų man stoja skrandis!
Iš visų blogybių pasilikau tik kavą. Anksčiau bandžiau laikytis dietos pagal kraujo grupę, bet kavos atsisakyti negalėjau. Man tai yra didžiausias malonumas. Esu priklausoma nuo kavos, pagardintos šaukšteliu cukraus ir šlakeliu pieno. Kava ir šviežiai spaustos apelsinų sultys yra mano pusryčiai. Be to, skaičiau, kad kava saugo nuo vėžio. Kai nori, dar ir pliusų atrandi. (Juokiasi.)
J.Jankevičius: "Kaip valgysi, taip ir atrodysi"
Deja, su greituoju maistu turėjau labai daug reikalų. Seniau jis buvo mano geriausias draugas. Bendravau su juo beveik kasdien. Bet paskui jis man pradėjo trukdyti lipti laiptais, jo "dėka" labai išsipūčiau... Todėl dabar, numetęs apie 30 kilogramų, stengiuosi su savo "draugeliu" bendrauti kuo rečiau. Nors kartais padraugauti vis viena tenka. Be to, jis man velniškai skanus. Bet tokios yra to greitmaisčio savybės - daug skonio, mažai viso kito. Greitasis maistas mano racione atsiranda 4-5 valandą ryto, kai nieko kito daugiau nebeparduoda, o valgyti dėl redakcijai žinomų priežasčių velniškai norisi. Bet po kiekvieno tokio naktinio pavalgymo savęs nekenčiu ir kitą dieną baudžiu savo kūną bėgdamas krosą. Yra toks pasakymas, kad su kuo sutapsi, tai tuo ir pats tapsi. Tai jei valgysi riebaluose varvančius kotletus ar beliašus, tai greičiausiai ir pats atrodysi kaip tas kotletas ar beliašas. Kaip valgysi, taip ir atrodysi.
S.Prūsaitis: "Sveikam maistui galima sakyt atia!"
O kas to greitojo maisto nevalgo? Kartais gi būna, kad nori greitai ką sušlamšt, ir tiek. Didžiausio "ekologiško" maisto šalininko nevaidinu. Visko būna, nors prasto maisto kiekvieną dieną patartina neėsti... Bet, manau, jau ir didžiuosiuose prekybos centruose parduodama vištiena yra nesveikas maistas. Manau, prie makdonaldo, hesburgerio ir kebabinių dar galima pridėti ir augintojus, kurie vištas ar žuvis šeria neaišku kuo ar genetiškai modifikuoja, chemija purškia daržoves. Tai ne vienetai, o ištisas frontas ir jaučiu, kad galimybės išvengti tokio maisto - mažos. Manau, kad jau viskas. Jau galima sakyti atia tiems laikams, kai mes valgėme sveiką maistą. Laikas dabar toks, kai mus verčia skubėti ir negalvoti apie save, nes lekiame, pildome mokesčių deklaracijas, stengiamės užsidirbti daugiau pinigų ir t.t. Sveiki atvykę į demokratiją ir kapitalizmą!
Greitasis maistas man primena labai gerai sukaltą Holivudo melodramą. Tu suvoki, kad aukštos vertės ji neturi, bet vis viena ji masina. Tai su greituoju maistu lygiai taip pat. Matyt, jame yra tam tikrų komponentų, kad skonis labai gerai įsirašo į žmogaus atmintį. Tik ištark "dvigubas mėsainis su sūriu", ir žmogui iškart sukyla to skonio prisiminimai. Ir baltąją mišrainę tu prisimeni, bet ji taip stipriai nejaudina... Greitojo maisto skonis, matyt, labai smarkiai kerta per skonio receptorius ir labai sunkiai išsidildo iš atminties.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Laisvalaikis"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą