Augote lietuvininkų šeimoje, tikriausiai turėjusioje senas valgio gaminimo tradicijas?
Mama dirbo kulinarijos mokykloje, tai su maisto kultūra teko anksti susipažinti. Ir senelių namuose visada buvo gražiai serviruotas stalas; sriuba patiekiama sriubinėje, o ne puode. Iš pradžių šalti užkandžiai, sriuba, du antri šilti patiekalai ir desertas. Kafija buvo geriama tik sumalta naminiu malūnėliu. Eklerų, "Napoleono" ar kitų išskirtinių patiekalų gaminimas trukdavo beveik visą dieną - į tą vyksmą buvo įtraukiami ir svečiai, ir vaikai.
Kuriems tų laikų valgiams jaučiate nostalgiją?
Nepasakyčiau, kad labai dažnai jais mėgaujuosi, bet kartais paruošiu. Tai yra mėlynių sriuba, kurią valgė klaipėdiečiai ir pelkininkų kaimų žmonės.
Reikia 2,5 litro šviežių mėlynių (arba 3 stiklinių džiovintų), žiupsnelio cinamono ir 1,5 stiklinės raudonojo vyno. Jei sriubą valgys vaikai, - 1,5 stiklinės grietinės (apie 300 g), cukraus - pagal skonį (iki 300 g). Dar reikėtų 2-3 gvazdikėlių ir žiupsnelio virtų ryžių arba pyrago trupinių, nelygu kiek norėsis tirštumo.
Uogas reikia užpilti vandeniu, kad apsemtų, tada ant lėtos ugnies truputį pavirti, o kai išverda, stipriai išplakti, nusunkti, kad neliktų žievelių. Ruošiamas vynas, užverdama su trupučiu cukraus, cinamono ir gvazdikėlių, pakaitinamas, supilamas ant ryžių arba skrebučių, palaukiama, kol šie suminkštės, ir tada galima valgyti tiek šaltą, tiek šiltą.
Ir antras - lietuviška klasika laikomi koldūnai su mėlynėmis. Jie skiriasi nuo virtinių tešlos paruošimo būdu, niekada nėra šaldomi, valgomi tik šviežiai išvirti.
Reikia 3 stiklinių miltų, dviejų kiaušinių trynių ir druskos. Išminkoma, iškočiojama, kad būtų pakankamai kieta tešla ir neliptų prie rankų. Po to reikėtų 2 stiklinių mėlynių, 2 šaukštų cukraus ir cinamono. Uogos turėtų pastovėti iki 10 minučių, kad susigertų cukrus, tada daryti koldūnus, užlenkti kraštelius, dedame į verdantį vandenį, verdame atsargiai, pamaišydami vos vos, kad nepriliptų, ir laukiame, kol iškils. Ištraukę užpilame šviežia grietine ir užberiame cinamono. Tiesa, koldūnų dydis turėtų būti toks, kad tilptų vaikui į burną, tuomet neištykšta sultys. Galima patiekti ir šaltus.
Rašyti komentarą