Saulius Budinas: "Jeigu būčiau visagalis, Klaipėda būtų Lietuvos sostinė"

Saulius Budinas: "Jeigu būčiau visagalis, Klaipėda būtų Lietuvos sostinė"

Šiandien į mūsų dienraščio savaitgalio anketos klausimus paprašėme atsakyti neseniai gimtadienį atšventusio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino.

GIMTADIENIUS paprastai švenčiu nedideliame draugų rate. Išskyrus savo 40-ies ir 50-ies metų sukaktis, jokių grandiozinių renginių ta proga neorganizuoju. Gerai, kad esu gimęs vasarą, nereikia laužyti galvos dėl patalpų, nes galiu švęsti ir savo kiemo terasoje Labrenciškėje.

SU KAIMYNAIS palaikome puikius santykius. Kai esame kelionėse, prižiūrime vieni kitų namus. Jie dalyvauja mūsų šventėse, mes jų. Laikomės nerašyto susitarimo padėti vienas kitam bet kokioje situacijoje. Net per vartus nevaikštome vieni pas kitus, tereikia perlipti mus skiriančią tvorelę.

KARTAIS kildavo abejonių, ar dabartinė gyvenamoji vieta ir yra mano svajonių vieta, bet kai turi gerus kaimynus, tai yra didelis pranašumas.

LIŪTAS IR DRAKONAS. Esu Liūtas pagal Zodiaką, o pagal kinų horoskopą gimiau Drakono metais. Ar atitinku šių ženklų savybes, dažniausiai vertina kiti. Aš to nesureikšminu.

NESU prietaringas, tačiau tikiu, kad yra kažkokios jėgos, kurios mus globoja ir saugo. Tarkime, yra buvę, kad neišvyksti į planuotą kelionę ir sužinai, kad tai apsaugojo nuo bėdos.

APIE VARDUS: Kas man sugalvojo vardą, nežinau, tiktai sūnui vardą sugalvojau pats. Kadangi "Saulius Budinas" skamba labai panašiai, kaip Vytauto Kernagio dainos "Nereikia karo" pradžia ("Saulė budino gėles"), tai sūnaus vardas taip pat dera - Rytis, arba "Rytas budino gėles".

GIMTADIENIO DOVANOS: Gal buvau šešerių metų, kai gimimo dienos proga dovanų gavau akordeoną. Tėvai matė, kad turiu polinkį muzikai. Vėliau Tauralaukio pučiamųjų orkestre pradėjau groti altu. Vadinamuoju pritariamuoju muzikos instrumentu. Nors muzikos mokyklos nebaigiau, bet dabar sugebėčiau pagroti valtorna, gitara ir šiek tiek akordeonu ar pianinu.

MUZIKINĖ KARJERA nutrūko netikėtai, nes akordeono būrelyje, kurį lankiau gal kokį mėnesį, gavau užduotį pagroti kūrinį "Plaukia žąselė per ežerėlį". Kadangi natų gerai nepažinau, pagrojau iš klausos. Man paaiškino, kad kūrinį atlikau neblogai, bet ne toje tonacijoje. Supykau, kad neįvertino mano pastangų, taip ir baigėsi mano muzikavimas. Tiesa, dar vėliau teko groti gitara pionierių namų estradiniame ansamblyje. Didžiausią malonumą šiuo metu jaučiu grodamas gitara. Kai klausausi kitų grojimo, iš karto atskiriu valtornos skambėjimą.

LIAUDIES DAINOS. Paskutinį kartą liaudiškas dainas dainavau prieš porą savaičių, plaukdamas laivu.

ESU GIMĘS Šiaulių rajone, Kuršėnuose, bet į Klaipėdą tėvai mane atsivežė, kai man tebuvo pusantrų metukų. Apsigyvenome Tauralaukyje, kadangi mano amžiną atilsį tėvas buvo statybos inžinierius ir jį pakvietė darbuotis į čia statomą šiltnamių kombinatą.

LAIMINGAS SKAIČIUS: Nežinau nuo kada ir kodėl, bet mano sėkmės skaičius yra septyni. Gal todėl, kad sportuojant vilkėjau 7-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius.

SPORTO KARJERA: Nuo penktosios klasės lankiau rankinį pas trenerį Joną Žemaitaitį. Bet po to, kai sujungė dvi amžiaus grupes ir man neatsirado vietos pagrindinėje komandoje, pabodo trinti atsarginių žaidėjų suoliuką, todėl išėjau.

INŽINIERIUS: Man nuo mažens buvo įkalta į galvą, kad turiu būti inžinierius, kadangi mano tėvas buvo inžinierius. Tėvas visiems savo draugams girdint apie mane sakydavo: "Čia būsimas mano inžinierius." Blaškiausi tarp muzikos ir inžinerijos. Nugalėjo tėvo linija. 1982 metais įstojau į Kauno politechnikos institutą. Baigiau tekstilės mašinų įrengimo inžinieriaus mechaniko specialybę.

APIE LAIMĘ: Esu laimingas žmogus, laikau save optimistu. Aš ir savo vaikams bandau įdiegti, kad visada būna dalykų, kurių negali patenkinti šimtu procentų. Tokiu atveju siūlau pasižiūrėti į tuos, kurie gyvena daug daug blogiau. Gali nueiti į ligoninę ir pasižiūrėti, kas iš tikrųjų yra tikrai blogai.

APIE PINIGUS: Ne pinigai esmė, kartais tie, kurie rausiasi šiukšlių konteineriuose, gali būti laimingesni už turtinguosius. Jeigu turi sveikatos, rankas, kojas, galvą, neturi teisės dejuoti.

TIKRA PAINIAVA: Dukrai Eglei netrukus sukaks 23, dirba Vilniuje. Sūnui Ryčiui - 25, dirba draudimo bendrovėje. Kitas sūnus Gytis mokosi "Žemynos" gimnazijoje. Kadangi Rytis ir Gytis skamba panašiai, tai pašaukęs niekada nežinosi, kuris iš jų atsilieps ar prieis.

ŠEIMOJE buvau vidurinysis, nes viena sesuo vyresnė, kita jaunesnė.
MOKYKLOJE buvau geras mokinys, mokinių komiteto pirmininkas, buvau pažangus, baigiau su vidurkiu 4,8 balo (iš 5 galimų). Kitaip sakant, dviem ketvertais ir visais likusiais penketais.

IŠŠŪKIS: Ko gero, didžiausias iššūkis buvo, kai gavau šaukimą į armiją. Žinojau, kad studentų į armiją neima, mokiausi labai gerai, todėl šaukimas į dvejų metų trukmės tarnybą buvo labai netikėtas. Žodžiu, įstojęs į Kauną, patekau tarp tų pirmųjų studentų, kuriuos paėmė į armiją. Tarnavau Čitos srityje, netoli Mongolijos ir Kinijos sienos.

PUSĘ METŲ atitarnavau pėstininkų dalinyje, o po to grojau kariniame orkestre. Tarnybos sąlygos buvo sunkios, prastas maistas, nelengvos klimatinės sąlygos. O labiausiai visus slėgdavo deguonies trūkumas, kadangi ten plytėjo stepės ir trūko žalumos. Tie, kurie rūkydavo, apskritai susidurdavo su įvairiais sunkumais, pavyzdžiui, jiems buvo sunkiau bėgioti.

ATGAL Į KLAIPĖDĄ. Baigęs studijas Kaune gavau paskyrimą į Klaipėdos kojinių fabriką. Atidirbau ten trejus metus. Racionalizacijos inžinieriumi, vėliau cecho mechaniku, o dar vėliau, būdamas 26 metų, tapau cecho viršininku ir turėjau 240 pavaldinių.
PERMAINOS: Kai prasidėjo privatizacija, tapo aišku, kad netrukus teks ieškotis kito darbo. Tad 1989 metais išėjau į prekybos verslą, kuris, ko gero, tuo metu buvo populiariausias.

STARTAS: Kažkada Palangoje, kavinėje "Žydroji liepsna", pabandžiau žaisti kėgliais, labai patiko. Pradėjau domėtis, gal kur pavyktų tokį laisvalaikio leidimo būdą ir Klaipėdoje suorganizuoti. Tada suradau kontaktus Vokietijoje ir planavau pirkti kėglius. Bet man paaiškino, kad kėgliai jau nebe madoje, reikia galvoti tik apie boulingą. 1998 metais Kauno gatvėje man priklausančiose bendrovės patalpose duris atvėrė pirmasis boulingas Klaipėdoje. Lietuvoje buvome treti. Pradžioje aš boulinge realiai praleisdavau du trečdalius dienos. Geriausias asmeninis boulingo rezultatas - 242 taškai.

2000-AISIAIS draugai paskatino įsitraukti į aktyvią politinę veiklą. Atėjau į Centro sąjungą, kuriai tuo metu Lietuvoje vadovavo Romualdas Ozolas, o Klaipėdoje - Vytautas Čepas.

TIKIUOSI, kad politikoje dar galiu padaryti rimtų darbų. Jeigu tu kažko nori pasiekti, tikrai rasi būdą, kaip tai padaryti.

PASKUTINĘ kadenciją Klaipėdos miesto taryboje vadovavau Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetui, kuris buvo atsakingas už švietimą, sportą ir jaunimą. Prieš tai dalyvavau Sporto taryboje, iš Estijos parsivežiau sportininko krepšelio modelį ir pavyko tą atsivežtą projektą įgyvendinti įtraukiant ir kitus politikus. Sporto reforma pavyko ir dabartinė sistema per trejus metus vaikų, kuriuos dabar finansuojame, skaičių padidino nuo 700 iki 2 000. Šią sistemą teko pristatyti ir Seime, ją sėkmingai pradėjo taikyti ir kiti Lietuvos miestai.

APIE BAIMES: Mes visi su baime žiūrime į pokyčius, ir aš jau suvokiau, kad reformos niekada nepavyks įgyvendinti visu šimtu procentų. Kiekvienas mato kažkokias grėsmes ir natūraliai priešinasi pokyčiams.

ŽIEMOMIS slidinėju jau daugiau nei 20 metų. Mano sūnūs slidinėja kartu nuo pat mažens. Esu daug kur slidinėjęs, bet Austrijoje labai geras kainos ir kokybės santykis. Šiltuoju metų laiku mėgstu važinėti dviračiais. Dažniausiai važiuoju iki Palangos, per sezoną numinu iki 2 000 kilometrų.

PATARIMAI: Jeigu labiau norite pasidžiaugti gamta, tada patarčiau pakeliauti po Norvegiją. Jeigu norite pasidžiaugti architektūra - tam labai tiks kelionės po Europos šalių sostines.

AUTORITETAI: Labai patinka knygos apie asmenybes. Įsiminė biografinės knygos apie Vinstoną Čerčilį, apie buvusį Niujorko merą Rudolfą Džiulijanį.

POPULIARIAUSIA SENTENCIJA: Nedaryk to kitiems, ko nenorėtum, kad tau padarytų, arba Su kitais elkis taip, kaip norėtum, kad ir su tavimi elgtųsi.

VAIKYSTĖJE perskaičiau daug knygų apie indėnus. Žavėjo Žiulio Verno fantastika. Įsiminė Kazio Binkio "Atžalynas".

KULINARIJA: Moku paruošti kiaušinienę. Vaikams dažnai kepdavau bulves, nes studentiškais metais dažnai jas ruošdavau su lašinukais ir su vandeniu, kai lašinukų pritrūkdavo. Šiaip valgį gamina žmona, tiesa, per Kalėdas kepu kalakutą. Kažkada šventėms gavau didelį kalakutą ir žmona pasakė: tau davė, tu ir galvok, ką su juo daryti...

MAISTUI esu neišrankus, valgau viską, mėgstu žuvies patiekalus. Ypač šamo.

APIE DIETAS: Buvo laikotarpis, kai turėjau savo maisto prekių parduotuvę. Tada labai dažnai keitėsi tiekėjai, nes atsidarinėdavo viena po kitos duonos kepyklėlės ir vis man pasiūlydavo paragauti produkcijos. Tas ragavimas lėmė, kad per dvejus metus priaugau 8 kilogramus. Kai nuėjau į klasės draugų susirinkimą, buvusios klasiokės mestelėjo: oho, kaip tu čia atrodai? Tada supratau, kad laikas kažką keisti. Dietos esmė buvo tokia: sportas ir grikių dieta, kuri truko savaitę, ilgiau tęsti nerekomenduoju. Grikiai, vanduo ir kefyras buvo viskas, ką sau leisdavau valgyti.

METŲ LAIKAI: Vasara patinka, nes galiu daugiau laiko praleisti prie jūros. Rudenį patinka grybauti. Ruduo ir pavasaris praeina paprasčiau. Visada labai laukiu žiemos ir jau nuo pirmųjų snaigių pradedu svajoti apie slidinėjimą.

SPALVOS: Patinka žalia ir mėlyna spalvos. Mėgstu šiek tiek ryškesnių spalvų drabužius.

MINUSAI: Kartais esu per daug užsispyręs. Tiesa, būnant politikoje išmoksti daugiau lankstumo. Aišku, užsispyrimas turi ir teigiamą, ir neigiamą puses. Kartais nemoku "išsijungti" ir naktį blogai miegu, pradedu per daug mąstyti. Pavydžiu tiems, kurie moka pabėgti nuo įkyrių minčių. Mane labai sunku perkalbėti. Galiu pakeisti sprendimą, jeigu išgirstu labai argumentuotą nuomonę.

APIE KITUS: Labai nemėgstu, kai žmonės nesilaiko duoto žodžio. Esu iš tų senos kartos verslininkų, kurie, jei jau sukirto rankomis, tai gali ir nesirašyti jokių sutarčių. Dabar ir rašytinis dokumentas kartais tampa niekiniu.

APIE PYKTĮ: Manau, kad neprotinga ilgai laikyti atmintyje įžeidimus, moku pripažinti savo klaidas.

PREKYBININKO PATIRTIS: Teko prekiauti Klaipėdos, Rietavo, Lenkijos, Vengrijos turgavietėse. Kai dar buvau vaikas, savo ūkyje auginome agurkus, kopūstus, o savaitgaliais tas daržoves su seserimi pardavinėdavome Klaipėdos turguje. Mokėjau bendrauti su pirkėjais ir ne vienai savo mokytojai esu pardavęs rudens gėrybių.

PINIGAI suteikia didesnę laisvę, bet jų didesnis kiekis suteikia tau daugiau atsakomybės.

PRADĖJAU nuo "Volvo" automobilio ir šiuo metu vairuoju "Volvo". Taip pat patinka "Honda" markės automobiliai. Svajonių automobilio neturiu. Kažkada labai mėgau greitį, bet su amžiumi tie dalykai praeina. Didelės drausmės įgijau, kai pradėjau dirbti "Regitroje".

APIE FOBIJAS: Jokių fobijų neturiu, gal tik nenorėčiau labai giliai nerti po vandeniu, nes nesu labai geras plaukikas.

IŠVADOS: Jeigu galėčiau ką nors keisti gyvenime, turbūt niekada neimčiau kredito iš banko neturėdamas bent trečdalio savo lėšų. Nes ilgainiui pradedi svarstyti, ar nebuvo galimybių išsiversti savo jėgomis.

APIE ŽMONĄ: Savo žmoną pirmiausia vertinu kaip šeimos židinį. Esame dvasiškai artimi. Turime daug bendrų pomėgių. Mėgstame vaikščioti į teatrus, vykti į ekskursijas.

APIE STAIGMENAS: Esu labiau pragmatikas nei romantikas. Paskutinį kartą gėlių žmonai pirkau gal prieš kokį mėnesį. Bet kartą esu žmonai padovanojęs naują automobilį. Žmona grįžusi net nesuprato, kad tai naujas automobilis, nes nupirkau tokios pat spalvos "Honda" markės automobilį, kokiu ir pats važinėjau, tik truputį mažesnį. Visą saloną buvau pripildęs oro balionų ir, atidarius dureles, jie visi išskrido lauk.

APIE LAIMĘ: Moteriai, kad būtų labai laiminga, reikia gero vyro.

KŪRYBA: Nesu geras poetas, bet esu bandęs parašyti žodžius ir sukurti melodiją dainai. Draugams nelabai patiko, todėl kūrybą pabaigiau.

AUGINTINIAI: Auginome šunis, bet paskutinis pateko po transporto priemone, kol kas atsisakėme.

POPULIARIAUSIA vieta namie - didysis kambarys su bendra virtuve. Ten ir verda visas gyvenimas.

APIE DĖKINGUMĄ: Namie turiu nemažai padėkos raštų, bet pačiam labiau patinka padėti žmonėms nesireklamuojant ir didžiausią dėkingumą matyti jų akyse.

ŠIANDIEN mano galvoje - miesto strateginis planas, kurį įgyvendinti labai svarbu. Numatyti darbai turėtų pakeisti mūsų miestą ir tai klaipėdiečiai pajus.

ŠIAURINĖJE miesto dalyje esame suplanavę pastatyti naują mokyklą, pietinėje miesto dalyje - naują biblioteką, centrinėje miesto dalyje - naują futbolo mokyklą.

APIE TOLERANCIJĄ: Esu tolerantiškas, tačiau iki tam tikros ribos. Visada pabrėžiu, nors esu liberalas, bet iki tam tikrų rėmų, ne iki begalybės.

APIE KLAIPĖDĄ: Didžiausias Klaipėdos išskirtinumas yra jūra. Jeigu paklaustų, koks simbolis pirmiausia krenta į akis miesto centre, atsakyčiau: "Meridianas". Simbolis yra ir Jūros šventė, kurios nešvenčia kiti šalies didmiesčiai. Jeigu vedžiočiau svečius po uostamiestį, pirmiausia pasiūlyčiau jiems apžiūrėti Teatro aikštę, kuri neabejotinai turi savo aurą.

KAVINES renkuosi pagal poreikį. Jeigu norėčiau pavalgyti skaniai, ko gero, eičiau į "Monus". Jeigu norėčiau, kad svečiai dar matytų ir gražų vaizdą, pakviesčiau juos į "Amberton" viešbučio 12 aukštą. Jei rinkčiausi prabangą, norėčiau parodyti Klaipėdos išskirtinumą, turbūt nuvesčiau į "Meridianą".

MANE labai stebina, kad kai kurie klaipėdiečiai mąsto labai siaurai ir mato tik aplink savo daržą. Jiems svarbiausia ta aplinka, kurioje jie gyvena. Iš dalies pateisinu, bet juos labai sunku įtikinti, kad privalome matyti visą miestą, o ne vieną gabaliuką.

APIE RŪKYMĄ: Pirmą ir paskutinį kartą rūkiau 3 klasėje ir tuo pabaigiau. Kaime, įsilipę į medį, rūkėme su klasioku. Kaimynė pastebėjo ir paskundė mokytojai. Teko ilgai aiškintis pionierių kambaryje. Išsikvietė abu tėvus ir po to pokalbio nusprendžiau, kad daugiau niekada gyvenime neberūkysiu.

PASIRINKIMAS: Į negyvenamąją salą paimčiau žmoną, kamuolį ir peilį.

JEI ŽINOČIAU, kad beliko gyventi tik 24 valandos, likusį laiką praleisčiau su šeima.

JEIGU GALĖČIAU sustabdyti savo gyvenimo laikrodį, grįžčiau į studentiškus metus. Tai buvo smagiausias ir nerūpestingiausias laikotarpis.

JEIGU BŪČIAU visagalis, padaryčiau, kad Klaipėda būtų Lietuvos sostinė.

SKAITYTOJAMS linkiu likti optimistais ir tikėti, kad Klaipėda gali būti ir yra pats geriausias miestas, kuriame norisi gyventi.

Kalbino Gintaras TOMKUS

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder