Ignas Vėgėlė

Advokatų tarybos pirmininkas Prof. Ignas Vėgėlė: Etikečių klijavimas eteryje tapo norma

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su advokatų tarybos pirmininku Prof. Ignu Vėgėle

- Ką pasakytumėte apie lietuviškus televizijos kanalus, ypač nacionalinį transliuotoją? Ką renkatės žiūrėti?

- Prisipažinsiu, retokai žiūriu televiziją. Įsijungiu tuomet, kai tikrai žinau, kad kažką gero ten pamatysiu. Dažniau žiūriu informacines laidas, nors ir retai, bet pasižiūriu, jei rodomas geras filmas.

Kodėl taip yra? Todėl, kad mūsų televizijoje yra labai daug pramoginių laidų, o vadinamajam popsui tiesiog neužtenka, net gaila laiko, nes tikro, rimto turinio televizijoje nėra daug.

- Užteko jums pareikšti nuomonę, prieštaraujančią oficialiajai ir brukamai per LRT, kad taptumėte įvairių žurnalistinių tyrimų ir komentarų objektu. Viena LRT žurnalistė jus net pavadino sąmokslų teorijų žvaigžde. Kaip reaguojate į tokį tendencingumą, etikečių lipdymą?

- Kiekvienas žmogus kalba ir vertina kitus, atsižvelgdamas į savo išsilavinimą, etiką, savo moralės principus ir vertybes. Tad palieku žiūrovui ar skaitytojui įvertinti tokio žurnalisto etiką.

Mano supratimu, nėra etiška klijuoti etiketes, nors tai neretai yra viešųjų ryšių triukai, kai žmogui bandoma priklijuoti vieną ar kitą etiketę ir žiūrima, ar ji prilips. Jeigu prilips, vadinasi, valio, padarėme viešųjų ryšių triuką, kuris tiko, nes reikėjo žmogų pažeminti.

Jei nelips etiketė, ieškosime kitos.

Tokių viešųjų ryšių veiksmų buvo matyti nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai etiketės buvo lipdomos man.

Dabar imtasi jas klijuoti Lietuvą garsinantiems žmonėms, tarkime, Žydrūnui Savickui, jau ilgą laiką bandoma klijuoti etiketes Sveikatos teisės institutui, tai yra savanoriškam teisininkų ir sveikatos specialistų sambūviui, kuris skelbia savo nuomonę, pagrįstą moksliniais tyrimais ir mokslo duomenimis.

Deja, gyvename tokiais laikais, kai etikečių klijavimas yra vienas dažniausių būdų, bandant žmogų pažeminti, padaryti nepatikimą.

O kalbant apie sąmokslo teorijas, apskritai reikėtų klausti, kas yra sąmokslo teorija.

Pavasarį sąmokslo teorijų skleidėjais buvo vadinami asmenys, kurie dalinosi mintimis apie tai, kad bus siekiama žmones skiepyti daugiau nei vienu ar dviem skiepais, kad bus siekiama padaryti privalomą skiepijimą.

Sąmokslo teorija vadinti ir tie atvejai, kai asmenys sakė, kad netrukus reikės skiepų pasų ar kitokių dokumentų, kurie leistų žmonėms gyventi normalų socialinį gyvenimą.

Visa tai pavasarį buvo vadinama sąmokslo teorijomis. Šiandien tai yra realybė.

Vadinasi, visų pirma reikia įsiklausyti į kiekvieną mintį, reikia ieškoti jos pagrįstumo, pabandyti suprasti, kas yra pagrįsta faktais ir duomenimis, o kas ne, kas yra tik nuomonė. Ir tokiu būdu atskirti - nuomonę palikti nuomonei, o faktais, duomenimis, tyrimais pagrįstas mintis, nuojautas reikia vertinti atidžiau. Ir nereikės jokių sąmokslo teorijų.

- Ar galėčiau klausti, ką veikia prokuratūra, kai iš LRT eterio nuskamba kurstantys žodžiai, tokie, kaip neseniai visus šokiravęs klausimas, ar nereikėtų neskiepytų žmonių gyvenimą paversti pragaru?

- Į šį klausimą atsakysiu klausimu. Kaip jums atrodo, ar sureaguotų Lietuvos prokuratūra, jeigu vietoj „neskiepytų žmonių" jūs įrašytumėte žodį „pabėgėlis", arba „juodaodis", arba „homoseksualus asmuo"?

Arba paminėtumėte vieną ar kitą tautybę? Ar prokuratūra sureaguotų?

Tai toks retorinis klausimas, į kurį, manau, visi žinome atsakymą.

 

Ir dar vienas pastebėjimas. Mano žiniomis, žmonės jau kreipiasi į prokuratūrą, kelia šį klausimą. Tad pažiūrėsime, kokia bus prokuratūros reakcija.

 

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder