Algimantas Rusteika. Išsidraskysim patys: ateina išbandymo valanda ir jokie tarpusavio kaltinimai mums nepadės, o tik pakenks

Ar matėte kada nors besipjaunančius viešai konservus su liberalvatnikais ir armonautais? 

Iki kraujų tarpusavyje besitaškančius Lietuvos teritorijos administratorius?

Tataigi.

Jau per prezidento rinkimus galėjo būti kitaip Lietuvai. Vaitkus+Vėgėlė+Žemaitaitis gavo žymiai daugiau už PIŠ.

Ir jei būtų susitarę dėl būsimų postų, atsiėmę kandidatūras ir paraginę balsuoti už vieną, antrame ture būtų buvęs GN ir antisisteminis.

Tam jų balsų pakako. Ir Lietuva galėjo būtų kitokia. Bent būtume turėję šansą. Ir labai realų.

Prieš Seimą irgi buvo šansas. Kvietėm visus eiti kartu. R. Žemaitaitis atsakė, kad eis vienas. I. Vėgėlė atsisakė net atvykti į pasitarimą, nes „ne lygis”, ir nuėjo pas R. Karbauskį eiliniu.

M. Puidokas su V. Tutkum atsigulė po V. Uspaskicho pinigais.

E. Vaitkus nuėjo į Šalčininkus ir nei pats ką gavo, nei lenkams leido peržengti rinkiminį barjerą.

 Mažiukai ir visokie vargo visuomenininkai, kurie visus kvietėm vienytis ir kuriuos visi šie „mesijai” ignoravo ir iš kurių šaipėsi, likom vieni. Ir, kaip visada – atskirai ir už borto.

Tokia Lietuva, atsimerkim vieną kartą. 

Ar atsipeikėjam? 

Nė velnio. 

Ir dabar pilni feisbukai mesijų „rėmimo” puslapėlių ir grupelių. Kur meldžiamasi už naujus „gelbėtojus” ir klaikiai neapkenčiami kiti „gelbėtojai”.

„Tik už Vaitkų!”. „Tik Ignas yra tas tikrasis!”… „Mes mylim ir meldžiamės Remigijui ir neapkenčiame kitų labiau už konservus”!… 

„Ramūnas yra šventasis ir mus atpirks!”… 

Vis galvojau, kad tai praeis, kaip sloga. Bet kur tau! Niekas nesibaigia.

Ir visos šitos Žemaitaičio-Karbauskio-Vėgėlės-Vaitkaus garbintojų ir maldininkų kuopelės ištisas dienas ir naktis naršo internetus, ieško, kuo viena kitą užsipulti.

Ir radę džiaugsmingai ir aršiai užsipuola!

O šventieji „tautos gelbėtojai” tą pritardami stebi ir skatina. Ir nepraleidžia progos vienas kitam įkąsti. Ir, kas baisiausia, vadukai savo maldininkams visiškai pritaria! Ir labai nuoširdžiai visi jaučiasi teisūs.

O kaip džiaugiamasi „palaikymu”, kaip vakarais lovose su antrosiomis pusėmis įnirtingai skaičiuojami patiktukai ir sklaidos! 

Net patys pačiausi į tokias „diskusijas” nespjauna. Ko verti vien I.Vėgėlės ir A.Širinskienės vieši, pilni tarpusavio neapykantos, susirėmimai…

Supraskim pagaliau, kad nieko nekaltinu, tik pats save. Ir kad laikas kaltinimams visiems jau pasibaigė. Metas ramiai apgalvoti, pasidaryti išvadas, suprasti, ką parodė įvykiai, kokias kaukes atidengė ir kas yra kas.

Niekas nepasibaigė, žmonės, ir niekas nesibaigia. Permainos neįvyksta momentiškai, tiesiog vyksmas prasideda, taip, kaip gali vykti, o gyvenimas eina toliau. 

Būkime kantrūs, padėkime tiems, kurie ten pateko ir ima dirbti.

Atleiskime jiems jų trūkumus – nes patys jų turim daugiau. Neieškokim idealų, kurių nėra, žaidimas vyksta su tomis figūromis, kurios yra lentoje. 

Gyvenimas taip padalino kortas ir kitaip nebus. Ir palinkėkim jiems supratimo ir susipratimo.

Tačiau šįvakar, stebėdamas šią tebesitęsiančią, paranojinę vienas kitų ėdimo orgiją, kuri vis dar vyksta, norom nenorom imu tą vertinti priešininkų akimis. 

Ir suprantu, kad nenusipelnėme gyventi nei geriau, nei blogiau.

Nusipelnėme to, kas yra. Bent kol kas. Ir viskas, kas bus, priklausys nuo mūsų ir nuo nieko kito. 

Ateina išbandymo valanda ir jokie tarpusavio kaltinimai mums nepadės, o tik pakenks.

Žiūrėkime į tai, kas mus jungia, o ne kas skiria.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.