Algimantas Rusteika: Apie šventąsias karves

Algimantas Rusteika: Tik vieną minutę… pagalvokit

(2)

Na ką, Lietuvoje – naujoji Garliava. Išsidraugina draugai, pykstasi giminės, nustoja sveikintis bendradarbiai, tuoj ims skirtis šeimos. Liberalkonservai ploja atsistoję, PIŠ stovykloje visi tapšnoja vieni kitiems per petį. Jiems tai nei cento nekainavo, mes patys jiems tą šventę dovanojam.

Geriausiai pasakė per „Žinių radiją” Lauras Bielinis: mes jūsų visai nebijom.

Jūs patys vienas kitą suėsit, kaip vorai po stikline, o mūsų elektoratas atžygiuos ir nušluos tuos išsibarsčiusius.

Ir tai yra sermėginė tiesa.

Vis labiau bijau, kad taip gali atsitikti ir, kaip mano gimtuose Biržuose sako, „susapnuosim ryžą”.

Šie rinkimai Lietuvai lemiami, juos pralaimėjus kelio atgal nebebus ir visi tą suprantam.

Kaip ir tą, kad valdančiųjų mažumai norint laimėti reikia eliminuoti iš žaidimo nusivylusius ir abejojančius, kad jie neateitų ir suskaldyti likusius aktyvius balsus.

Tikrų kandidatų yra trys ir visi juos žinom.

Asmeniškai pažįstu ir Igną, ir Eduardą, ir Valdą. Ir nei vienas iš jų nėra „sisteminis”, patikėkit ir netikėkit tom absoliučiom nesąmonėm.

Tiesiog kiekvienas yra kitoks ir kitaip įsivaizduoja Lietuvą ir tai, ką reikia dėl jos daryti.

Dabar rimtai – galit įeiti į Lietuvos istoriją.

Arba kaip skaldytojai, galvojantys tik apie save. Arba kaip vienytojai, galvojantys apie šalies, tautos ir savo vaikų ateitį.

Toks dabar yra Lietuvos istorijos momentas, kryžkelė kaip toj pasakoj – į dešinę eisi, žirgą prarasi, į kairę eisi, galvą prarasi…

Išsklaidyti balsus – vienintelis valstybės pardavėjų šansas.

Tą jau paragino daryti ir A.Tapinas, kviečiantis pasirašyti už visus – „už demokratinę teisę pasirinkti”.

Tą ragina ir R.Šimašiaus dešinioji ranka K.Žukauskas, bet jau bukiau, tiesiog atviru tekstu – tegu jie visi patenka į rinkiminius biuletenius, išsiskaido, išsipjauna ir pražūva savo daugybėje kandidatų, pasirašykim už visus!

Ir, net neabejoju, kad konservai už visus pasirašys, jei pritrūks parašų.

Ir kas baisiausia – vadinamieji „antisistemininkai” taip ir elgiasi, kaip iš jų laukiama.

Ėda vienas kitą be druskos ir skaniai čepsėdami. Galvoju tik apie tai – ar iš durnumo, ar iš intereso? Ir vis labiau linkstu į antrąjį variantą.

Stebint, kas vyksta, vis labiau neapleidžia įspūdis, kad kovojama jau ne su ” sistema”, ne už valstybę, o vieniems prieš kitus.

Nes visa energija nukreipiama į to paties siekiantį asmenį. Ir noras jį pažeminti ir įveikti yra vienintelis tikslas, apie kokias Lietuvas kas galvoja, nejuokinkit!

Tai kas, kad visi nuo to pralaimėsim?

Štai, Eduardas ateina ne į Gitano susitikimą su rinkėjais, o pas didžiausią priešą – Kaune pas Igną.

Atsiveda keliolika savo pasekėjų ir „užduoda klausimus”.

O po renginio moters asmeniškai paklaustas, ar tai nėra skaldymas, atsako: na, tai paskaldysim, ir ką?

Niekaip nesuprantu ir tų „pasekėjų”, kurie pilat purvus ir šūdus vienas ant kito, išsidrauginat, isteriškai klykaujat feisbukuose – ką tuo pakeisit?

Ir nesuprantu tų kandidatų, kurie mato savo burbulo skleidžiamą neapykantą ir tyli.

Negi įsivaizduojat, kad taip padidinsit savo rinkėjų skaičių?

Tai absoliutus debilizmas ir darbas Lietuvos priešams, supraskit pagaliau. Patiksit savo burbulams, kuriems ir taip patinkat, ir nieko daugiau.

Tačiau ir tokia jūsų veikla, ir toks konkurentų puolimas tik atstums tuos, kurių balsai nulemia viską. Lietuvoje su neapykanta niekas nelaimėjo ir niekada nelaimės, ir tą juk gerai žinot.

Valstybės naikintojų siekis paprastas kaip baubimas. Pasikartosiu – išsklaidyti mūsų kariuomenę ir antrajame ture turėti AIG prieš PIŠ yra valstybės ir tautos naikintojų išsvajotas tikslas.

Jiems kito kelio tiesiog nebėra. Ir jūs darot viską, kad jiems pasisektų?

Vienintelis Lietuvos kelias dabar – visiems turėti vieną kandidatą, kuris prieš juos turi daugiausiai šansų.

Tiesiog taip, primityviai ir elementariai. Be asmeniškumų, kuo kuris geresnis ir kur kuris blogesnis. Tą, kuris turi daugiau šansų.

Dar galit pagalvoti ir susitarti. Dar galit, atsisakę savo ego ir parėmę stipriausiąjį, padaryti viską.

Tai būtų jūsų asmeninio gyvenimo viršūnė, žvaigždžių valanda. Kitų galimybių ir Lietuvai, ir jums nebus dovanota.

Kaip nebus dovanota ir už tai, ką darot.

Ar atsibusit iš košmariško sapno tik po pirmojo turo, kai suskaičiavę balsus pamatysit, kad tautai vėl atnešėt ant lėkštutės „pasirinkimą” iš Šimonytės ir Nausėdos?

Ar tokia bus politinė išmintis ir atsakomybė už savo vaikus? Nes šis rinkimų ciklas – galbūt paskutinis šansas visiems.

Ką tada rašysit ir ką draskysit?

Ar pasirinksit savo ambicijas ir toliau kandžiosit vienas kitą? Ar pasirinksit mus, Lietuvą ir valstybės ateitį?

Tiesiog, prieš pradėdami rašyti tulžingus komentarus, vieną minutę susilaikykit ir pagalvokit apie tai, kas svarbiausia.

Tik vieną minutę.

***

Organizatorių nuotr.

Tai subjektyvi nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Už šioje rubrikoje publikuojamas medžiagas atsako autoriai

***

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 25 straipsnis

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder