Darius Kuolys: Nustebo nepajutęs mieste tvyrant antisemitizmo...

(1)

Kokią savitą Vilniaus, o ir Lietuvos, visuomenę būtume turėję, jei jos XX amžiaus viduryje nebūtų sunaikinusios sovietų Rusija ir nacionalsocialistų Vokietija.

„Vis dėlto čia tolerancija, ačiū Dievui, tokia didelė, kad mes neseniai su kitais keturiais profesoriais pas šitą vyrą [žydą gydytoją] galėjome vakarieniauti be mažiausio pavojaus, kad užkliūsime kokiam silpnadvasiui. [...] 

Jo ir žmona protinga, jų namuose klesti gerovė, tvarka ir beveik olandiška švara...“ – rašo pasaulį apkeliavęs Vilniaus universiteto profesorius Johannas Georgas Forsteris 1786-ųjų kovo 9-ąją iš LDK sostinės savo uošviui, Getingeno universiteto profesoriui Christianui Gottlobui Heynei. 

Šią laiško ištrauką savo monografijoje „Vilnius. Savas ir svetimas“ pacitavęs, kolega Laimonas Briedis komentuoja taip: 

„Forsteris, įpratęs žiūrėti į žydus europietiškai, tai yra paniekinamai, nustebo nepajutęs mieste tvyrant antisemitizmo.“

Forsterio laiškai iš Vilniaus liudija, kad žydo gydytojo namuose, ten besirenkančiame literatūriniame salone, lankytasi ne kartą.

 Salono šeimininkas supažindinęs Forsterį ir su naujausiais filosofo Mozės Mendelsono darbai.

Laimonas Briedis spėja, kad Vilniaus universiteto profesorius vakariene vaišinęs žydas greičiausiai buvęs Judas ben Mordechajus Hurvicas.

Taigi. 

/Laimonas Briedis, „Vilnius. Savas ir svetimas“, Baltos lankos, 2010, p. 89–90, 294./

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder