Angela Merkel kuo puikiausiai sutaria ir su „diktatoriumi“ vadinamu Aliaksandru Lukašenka, tik Europos „vertybių“ tuomet niekas negina... EPA-Eltos nuotr.

„Europinės vertybės“ išgaravo kaip dūmas... 

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

- Vis dar Vokietijos kanclerė Angela Merkel mums ir lenkams už nugarų puolė derėtis su Aliaksandru Lukašenka, o gal ir su pačiu Vladimiru Putinu, nors visoje ES tarsi buvo sutarta ginti „europines vertybes"... Išdavystė ar pragmatiškas žingsnis?

- Atsakymas gali būti dviprasmiškas: pirmiausia, A.Merkel puikiai supranta, kad savo veiksmais ji suteikia tiek A.Lukašenkai, tiek ir V.Putinui tai, ko jie labiausiai trokšta - t.y. teisėtumą.

Po pastarųjų rinkimų Baltarusijoje A.Lukašenka pasaulyje nebuvo pripažįstamas teisėtu prezidentu ir buvo tiesiog vadinamas „ponu Lukašenka", be to, niekas su juo nesikalbėjo. Tačiau A.Merkel sulaužė šį europinį susitarimą ir padarė A.Lukašenką faktiniu prezidentu.

Kita vertus, ji tiesiai parodė, kas yra atsakingi už šios migrantų krizės sukėlimą - t.y. A.Lukašenka ir V.Putinas.

Šiaip ar taip šie veiksmai yra absoliučiai nepriimtini politinio tikslo požiūriu...

Archyvų nuotr.

- Dabar daugelis dėl to ir klausia: ko verta visa ta deklaruojama „ES vienybė" su visomis „europinėmis vertybėmis", jeigu kiekvienas šioje Sąjungoje žiūri tik savo asmeninių interesų?

- Mes neturime pamiršti to, ką visada sakėme savo skaitytojui: Angela Merkel yra tiesiogiai atsakinga už Tautų Europos sunaikinimą, taip pat ji kartu su Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) yra tiesiogiai atsakinga už V.Putino politikos „stūmimą" Europoje, t.y. jiedu padeda Rusijai toliau dorotis su Europos Sąjunga.

Žinant, jog ne kokia nors „Alternatyva Vokietijai", visų kaltinama ryšiais su Rusija, ir ne kokia nors prancūzų Marytė Lepenaitė, kaltinama gyvenanti iš Maskvos pinigų, o būtent Angela Merkel visą laiką stumdė rusiškus projektus į Europą.

Na, o paskutinis jos tokios veiklos štrichas - neseniai priimtas nutarimas, teigiantis, esą „Nord Stream 2" Europos ekologijai, ekonomikai ir politikai jokios žalos nedaro...

Taigi, nieko stebėtino. Įdomu matyti, jog Vokietijos spauda bei politinis isteblišmentas, suvokęs, jog sena tigrė guli mirties patale, dabar jau nesidrovėdamas spardo ją su dideliu pasimėgavimu.

Ir tai yra nebloga žinia, nes aiškėja, jog sveikų jėgų Europoje vis dar yra ir jos puikiai supranta, kuo pasibaigs Europai Angelos noras gauti Nobelio taikos premiją įsileidžiant migrantus ir sukuriant precedentus nuolat atakuoti Europą.

Kaip žinoma, už lenkų tvoros stovintys žmogeliai kitoje pusėje turi giminaičius, kurie rėkia: „Praleiskite mano mylimą tėvelį pas mane!" Tad A.Merkel net ir išeidama sugebėjo visiems mums pridergti...

- Na, o ką dabar darys lenkai, kurie jau aiškiai pasakė, kad derybos už jų nugaros yra nepriimtinos? Ir tikriausiai juos galima suprasti - kol jie gina Vokietiją nuo nelegalų antplūdžio, patyliukais sudarinėjami neaiškūs sandėriai...

- Manau, lenkai išlošė kelias labai rimtas partijas. Pirmiausia, jie sutelkė visuomenę aplink Kačinskio partiją. Jeigu anksčiau dar būdavo įvairių dvejonių, tai dabar, turint išorės priešą, su kuriuo drąsiai kaunasi lenkų ulonai, nekyla net klausimas, kam atiduoti savo balsą per rinkimus.

Žinoma, lenkai, suvokdami, kad bet koks atsitraukimas reikš ir politinės paramos praradimą valstybės viduje, laikysis iki galo - juk ne be reikalo jie bravūriškai atsakė ES, siūlančiai pagalbą, kad susitvarkys savo jėgomis.

O vienas šaunus lenkų generolas netgi tiesiai į eterį paaiškino, kad jeigu reikės, tai jie Baltarusiją „paims" per tris dienas...

Kitaip tariant, politinių ir kitokių galių demonstracija eina visu pajėgumu. Kita vertus - lenkai išlošė politinę partiją ir ES viduje.

Kažkaip visi staiga užmiršo, kad lenkai turi sumokėti 265 milijonus už tai, kad kūrena anglimi - net aš, žiemą nuvažiavęs į Lodzę, kuo greičiau lendu į patalpas, nes uostyti lenkišką smogą mano lietuviškai nosiai labai nepatinka...

Dabar visi įsisąmonino, jog lenkai šauniai gina Europą nuo svetimšalių invazijos, todėl akivaizdu, kad ES viduje jie turės didžiulę paramą. Trečias dalykas: ne be lenkų ir ne be mūsų veiklos Europoje formuojasi tam tikros politinės nuostatos migrantų klausimu.

Štai pastarosiomis dienomis net prancūzai sunaikino Kalė bei kitose vietose nelegalų stovyklas ir pradėjo įvedinėti ten tvarką.

Taigi, tokio demonstratyvaus Europos sienų gynimo rezultatas yra akivaizdžiai teigiamas...

- Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis, apeliuodamas į būsimą Vokietijos valdžią, pareikalavo uždaryti „Nord Stream 2" projektą, kuris, jo manymu, tik sustiprina tiesioginį krizes kuriantį priešą, t.y. Rusiją. Ar egzistuoja bent menkiausia galimybė, kad vamzdis bus uždarytas, kai visi tiesimo darbai seniai baigti?

- Kol kas Europoje yra naudojamas vienas juridinis kabliukas - kad ta pati įmonė negali ir transportuoti dujų, ir būti vamzdyno savininke, o šiuo metu „Gazpromui" totaliai priklauso viskas.

Taigi, teisinės priežastys uždaryti vamzdį yra, o pagrindinė jėga, ginanti Rusijos interesus, išeina į atsargą.

Vadinasi, šansas yra, juo labiau kad Vokietijoje į valdžią atžygiuoja žalieji, kurie į šį vamzdį žiūri labai skeptiškai...

Be to, bus rimtas amerikiečių, kurie neturi kur dėti savo suskystintų dujų, spaudimas. Žinoma, toks vamzdelio užvirinimas nestabilumą ir trintį su Rusija tik padidintų, bet šiandien jau visi supranta, kad įsileisti čia rusus su jų galimybėmis vykdyti nuolatinį šantažą būtų kur kas didesnis blogis, negu mokėti amerikonams už suskystintas dujas.

- Pastarosiomis dienomis buvo daug kalbų, kad visa ši migrantų krizė neva buvo sukelta tam, kad užmaskuotų V.Putino planus susidoroti su Ukraina, juolab kad gausu pranešimų apie rusų telkiamas karines pajėgas Ukrainos pasienyje. Ar tikite tokia versija?

- Tokia hipotezė yra išsakoma, tačiau, mano manymu, tai yra gerokai „pritempta už ausų"...

Ši krizė pasienyje tiesiog yra pernelyg maža, kad galėtų pridengti galimai didelį konfliktą tarp Ukrainos ir Rusijos.

Šiandien jėgų pusiausvyra yra tokia, kad didelis karas su Ukraina reikštų karą prieš NATO, o Rusija tam dar nėra pasiruošusi.

Taip, jie yra pasiruošę lokaliems konfliktams, taip, jie pasiruošę „testuoti NATO", kaip patys vadina savo politiką, bet nemanyčiau, kad jie galėtų ryžtis rimtai intervencijai.

Tačiau įmanoma kas kita: štai tokiais grasinimais prieš kelis mėnesius pirmą kartą V.Putinas pasodino Džo Baideną (Joe Biden) prie derybų stalo - Dž.Baidenas, užmiršęs, kad ką tik V.Putiną išvadino žudiku, maloniai su juo gėrė arbatėlę...

Bet laukti pokyčiai šalių santykiuose neįvyko ir V.Putinas pagalvojo - kodėl gi nepasodinus senelio prie arbatėlės antrą kartą...

Tik šįkart atsakymas buvo kitoks ir skambėjo maždaug taip: „Mes turime pakankamai daug reikalų su Kinija ir mūsų lėktuvnešiai nuolat sukiojasi aplink Taivano salelę,tačiau britai siunčia savo SAS pajėgas tam atvejui, jeigu jūs sugalvosite brautis į Ukrainą..."

Žinoma, tai buvo pasakyta laikraštiniu formatu ir nebūtinai reiškia, kad duotas įsakymas britų specialiosioms pajėgoms tiesiogiai veikti prieš rusų pajėgas, bet tegul V.Putinas pamėgina tai patikrinti...

O greta to įvyko ir įdomus telefoninis pokalbis tarp Dž.Baideno ir kinų prezidento - šio pokalbio metu senukas šiaip ne taip išstenėjo, jog amerikiečiai palaiko „vieningos Kinijos politiką" ir kad nebus kalbama apie Taivano nepriklausomybę...

O štai Lietuvėlė ir toliau steigs „taivaniečių reprezentatyviąją misiją", tačiau toks pavadinimas kinų tikrai neapgaus - jie į tai pasižiūrės kaip į dar vieną įžeidimą, kadangi čia jie akivaizdžiai laikomi kvailiais... Žinoma, tai dar labiau pablogins mūsų tarpusavio santykius.

Norime mes ar ne, bet Kinija jau yra tapusi itin svarbiu saugumo faktoriumi mūsų regione, o Lietuva, būdama labiausiai pažeidžiama, turint galvoje Suvalkų koridoriaus svarbą, yra šio stabilumo bei saugumo faktoriaus pagrindinė ardytoja.

- Vėl įsiplieskė konfliktas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos? Kodėl?

- Pagrindinė priežastis - peštynės Armėnijos viduje. Ilgą laiką ten valdžioje buvo vadinamoji Karabacho partija, sudaryta iš 1992-1994 m. konflikto vadukų, kurie tada išjojo ant patriotinės bangos ir ilgą laiką kontroliavo situaciją Armėnijoje.

Kada visiems tas įgriso, į valdžią atėjo Nikolas Pašinianas, kuris ir dabar turi daugumą. Bet su tuo niekaip negali susitaikyti „Karabacho partija".

O N.Pašiniano laimėjimai, kai Kalnų Karabachas buvo pagaliau pasidalintas ir buvo sukurtos sąlygos abiem kaimyninėms šalims pradėti vystyti normalius santykius, tapo peiliu po kaklu mano minėtiems vadukams.

Todėl visus konfliktus pradeda tos armėniškos grupuotės, kurių gretose yra daug pajėgų, tiesiogiai net nepavaldžių Gynybos ministerijai - jos ir bando įvelti Armėniją į naują konfliktą su Azerbaidžanu, tikintis vėl sugrįžti į valdžią.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder