Finansinis detektyvas „Nemuno aušroje“: tarp „juodų“ pinigų šešėlio ir institucijų bejėgiškumo

Ar 130 000 eurų suma, kurią įvardija komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas, yra tik „galimybė“, ar gerai apgalvotos schemos įrodymas?

Matematika, kuri prieštarauja gamtos dėsniams

Komunikacijos specialisto Karolio Žukausko paviešintas tyrimas meta rimtą šešėlį Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai partijai. Analizuodamas partijos finansines ataskaitas, K. Žukauskas pastebėjo anomalijas, kurios, jo teigimu, negali būti paaiškintos jokioje tikimybių teorijoje: iš skirtingų miestų (Šilutės, Šilalės, Kelmės) per kelias dienas į partijos sąskaitą sukrenta lygiai po 10 000 eurų, nors juos vedė skirtingi asmenys skirtingomis sumomis.

Schemos kontūrai: grynieji pinigai ir „paslaugūs“ giminaičiai

K. Žukausko keliama versija yra tiesmuka: į partiją atkeliavo grynieji pinigai, kurie galimai kilo iš nelegalių verslų ar nusikalstamų struktūrų. 

Šie pinigai esą buvo padalinti patikimiems partijos nariams bei partijos lyderių aplinkai – žmonoms, broliams, buvusiems darbuotojams – tam, kad šie juos pervestų kaip oficialias aukas.

Esminiai tyrimo akcentai:

Eksperimentas su skambučiais: K. Žukauskas atliko eksperimentą, apsimesdamas partijos finansininku. Vienas iš aukotojų sutiko priimti 2000 eurų grynaisiais ir juos įnešti į bankomatą, kad vėliau pervestų partijai.

Dosnūs bedarbiai: Žurnalistinis tyrimas atskleidė atvejų, kai asmenys, neturintys jokių oficialių pajamų, partijai paaukojo tūkstantines sumas, aiškindami tai turimomis „santaupomis“.

Artimųjų ratas: R. Puchovič pripažino, kad didžiąją dalį stambesnių aukų surinko jo giminaičiai ir draugai, motyvuodamas tai natūraliu palaikymu šeimoje.

Gynyba: provokacijos ar politinis susidorojimas?

„Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovič visus kaltinimus vadina „telefoninių sukčių lygio provokacijomis“. 

Jo teigimu, partija yra nuolat tikrinama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir teisėsaugos institucijų, o visos aukos yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemų.

R. Puchovič pabrėžė, kad partija jau sumokėjo 6000 eurų baudą už procedūrines klaidas, tačiau tai vadina „jaunos partijos patirties trūkumu“, o ne nusikalstama veikla.

R. Puchovič laidoje griežtai kėlė klausimą dėl institucijų atliekamų patikrinimų pagrįstumo ir atrankos kriterijų. 

Jo teigimu, nuolatinis dėmesys vienai politinei jėgai panašėja į tendencingą spaudimą, o ne į objektyvią priežiūrą. 

„Kodėl kitiems leidžiama viskas, o mes esame po padidinamuoju stiklu už kiekvieną smulkmeną?“ – retoriškai klausė politikas, pabrėždamas, kad „Nemuno aušra“ yra pasiruošusi įrodyti kiekvieno euro kilmę teisinėmis priemonėmis.

Taip pat vicepirmininkas akcentavo, kad VRK ir VMI jau ne kartą „skenavo“ jų finansus ir jokių kriminalinių nusikaltimų neaptiko, todėl viešas K. Žukausko interpretacijas jis laiko ne tyrimu, o bandymu formuoti išankstinę neigiamą nuomonę be teisinio nuosprendžio.

Institucinis aklumas: kodėl tyrimai stringa?

Žurnalistas Ignas Kinčinas laidoje atkreipė dėmesį į pavojingą tendenciją – prokuratūra perdavė surinktą medžiagą VRK, nes galimi pažeidimai „netilpo“ po baudžiamojo kodekso straipsniais. 

Tai reiškia, kad politinė sistema turi saugiklius, kurie baudžiamąją atsakomybę paverčia administracinėmis baudomis, kurios, lyginant su galimai „išplautomis“ sumomis, yra simbolinės.

Maža to, partijos sprendimas išsikviesti VRK pirmininkę į frakciją po šių naujienų pasirodymo ekspertų vertinamas kaip tiesioginis spaudimas institucijai.

Šaltinis: Lietuvos ryto TV, laida „Lietuva tiesiogiai“