Gediminas Jakavonis: Ar gali svetimtaučiams ir svetimšaliams dirbanti Lietuvos valdžia dirbti savo tautai?

Elementarių Dievo, gamtos dėsnių, sveiko proto neįsiklausymas, absoliutus tikėjimas Vakarų valstybėmis ir pačių mūsų godumas bei noras viską sau turėti čia ir dabar, pavertė Lietuvą iš „didvyrių žemės“ viešųjų ryšių šalimi, kurioje bet kuris valdžios „juodulys“ pristatomas kaip jos išminties ir gudrumo ženklas.

Baisiausia, kad visa tai vyksta, kai pasaulyje, nesilaikant jokių taisyklių, kariaujami karai žudant moteris, vaikus ir prisidengiant tuo, kad mūsų kova – teisinga!

Mūsų dabartinei valdžiai ir jos veiksmams apibūdinti geriausiai tiktų tas prieš traukinio garvežį pabėgiais bėgančio žmogelio pavyzdys, kuris, bandydamas būti priekyje, tuojau bus suvažinėtas.

Naujai paskirtas užsienio reikalų ministras, ilgametis Prezidentūros patarėjas K. Budrys iškilmingai skelbia, kad Lietuva toliau rūpinsis Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos reikalais, o aš vis mąstau, kokia mūsų šalies žmonėms iš viso to nauda?

Užmuškit, bet mokytas politikos mokslų Amerikoje, aštuonerius metus atstovavęs savo Lietuvėlei Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, iš vakariečių išmokau būtent šito.

Čia tos, save senos demokratijos valstybėmis vadinančios šalys, už savo žmonių pragmatinius interesus ir jų gerovę jokiu klausimu nenusileis nė per nago juodymą.

Jų politikai, nesvarbu, kokiai partijai priklauso, pirmiausia yra valstybininkai, savo šalies ir jų atstovaujamų žmonių prasme.

Strasbūre, ETPA sesijoje, Vokietijos „žalieji“ kategoriškai atsisakė pasirašyti už tai, kad, prieš tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu, būtų atlikta šio projekto ekologinė ekspertizė. 

Atsakymas: „Nord Stream“ reikalingas Vokietijos ekonomikai, tai mūsų valstybės interesas“.

Panašiu laiku rimtų ekonominių problemų turėjo valstybinė Vokietijos geležinkelių įmonė „Deutsche bahn“. Tai buvo tada, kai „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka ir ši įmonė pagal daugelį rodiklių buvo lyderė visoje Europos Sąjungoje.

Kai vienoje iš ekonominių konferencijų Briuselyje nuskambėjo pasiūlymas perduoti Vokietijos įmonę Lietuvos žinion, žodis „shaizen“ buvo švelniausia ką išgirdom iš šios šalies transportininkų. 

Tai jų turtas ir su niekuo jie juo dalintis nesiruošia, be jokių užsienio investicijų savo bėdas susitvarkys patys.

Taip vėliau ir atsitiko, bet Lietuvos valdžia laikosi kitos logikos. Viską, ką turim geriausio, galimai su nauda sau pačiam, išparduota ir išparceliuota. 

Taip atsitiko ir su geriausia ES besitvarkančia „Lietuvos geležinkelių“ įmone, kai premjero pareigas ėjo dabartinis LR Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Įmonė, mokėjusi geras algas savo darbuotojams, mokėjusi mokesčius valstybei, vadovaujant Vyriausybei buvusiam kelių policininkui, tapo dotuojama iš valstybės biudžeto.

Po dabartinio LR Seimo pirmininko S. Skvernelio premjero poste įvykdytų reformų, drastiškai pradėti kirsti Lietuvos miškai.

JAV, Jeilio universiteto pripažinta geriausia pasaulyje miškotvarkos sistema Lietuvoje pradėta griauti vykdant urėdijų reformą mūsų šalyje ir, kaip patys matot, puikiai vyksta iki šiol.

Perlojos respublikos miestelio muziejuje darbuotoja vos ne su ašaromis akyse pasakojo apie Pirmojo pasaulinio karo laikus, kai vokiečiai kirto mūsų miškus, o dabar juos naikinam patys. 

Girdėjot anekdotą apie skandinavus, kurie uždraudė kirsti pas save miškus ir žiemą gali sušalti?

Nesušals, nes malkų nusipirks iš subingalvių lietuvių, kurie savuosius pjauna be gailesčio. Tik čia jau ne tik mūsų valdžiažmogių godumas ar nepasotinamų, juos perkančių verslininkų reikalai. 

Tai visos mūsų tautos genocidas, kai naikinama ją supanti aplinka.

Lietuvos, augęs ir gyvenantis miškų apsuptyje, visada bus kitoks nei žmogus, užaugęs stepėje ar dykumoje. 

Net kaimynus lenkus ar „polen“, kaip jie save vadina, laikome laukų žmonėmis, nes kur prasideda miškai ir girios, būna mūsų Lietuva.

Dabar jau aiškiai matosi, kad su savo miškais, kaip ir su visu savo turtu, Lenkijos valdžia tvarkosi kaip savo žemės šeimininkai, o ne kaip per vieną kadenciją užsimaniusi savo finansines problemas išsispręsti mūsų išrinktieji.

Lietuvoje įsigaliojo nusikalstama mada taškyti, išpardavinėti mūsų visų valstybės turtą

Čia dar galit prisiminti „Igničio“ akcijų pardavimą galimai skandinavų bankams, kurių buvęs ekspertas yra dabartinis mūsų šalies vadovas. Atrodo, kad Gordijaus mazgas neužsiriša, o jį sudarančios virvės apima vis daugiau. Bandau atsiminti, kada visa tai prasidėjo?

Kada, dabar jau apsiskelbęs faktiniu šalies vadovu, buvęs LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pasisavino Lietuvai skirtą Islandijos žmonių premiją ar kai amerikonams, dar ir primokėdamas, padovanojo Mažeikių naftą“?

To žmogaus ir, kaip vėliau paaiškėjo, visos Landsbergių šeimos besaikis godumas pinigams dar nebuvo didžiausia ant Lietuvos žemės nukritusi nelaimė.

Baisiausia, kad marksizmo-leninizmo katedros profesoriaus vardu imtoje vadinti landsberginėje Lietuvoje įsigaliojo nusikalstama mada taškyti, išpardavinėti mūsų visų valstybės turtą ir nebūti už tai atsakingu.

Šiandien mūsuose valdžios atstovai nesijaučia kalti nei už besaikį skolinimąsi, nei už fantastiškas energetiniams projektams iššvaistytas valstybines lėšas. Sutarė kažkada A. Lukašenka su tuometiniu mūsų premjeru A. Kubiliumi statytis po naują atominę elektrinę.

Pas „batką“ Astrave ji stovi, o mūsų „krizių premjeras“ ištratino milijonus vėjams. Vėliau dar mes tokį „Independence“ laivą nuomojom už tokią kainą, kad kaimynai tik pirštą prie smilkinio pasukinėdavo.

Atrodo, kad norint Lietuvoje užsidirbti, geriausiai į valdžią priiminėti nieko nesusigaudančius pavaldinius, kurie puikiai vykdys visus, kad ir kvailiausius nurodymus.

Specialistai čia nereikalingi, ypač jei kažkas sumano uždirbti iš svetimo, gerai besiklostančio verslo, kaip atsitiko su „Snoro“ banku, kurį likvidavo buvę aukščiausi mūsų šalies pareigūnai.

Nedaug mažoje valstybėje turim gabių žmonių, kurie gali sukurti konkurencingą verslą, uždirbti pinigus, dirbdami Lietuvos žmonėms ir atsilaikyti finansų sektoriuje prieš skandinavų bankus. 

Už tai kiek daug jų, norinčių atimti turtą, subankrotinti ar perleisti užsieniečiams, turim valdžioje.

P. S. Ar Jums neatrodo paradoksaliai, kad mūsų valdžios subankrotintas buvęs klestintis bankininkas Raimondas Baranauskas turi slapstytis Maskvoje, o milijonus „Hitachi“ AE ištaškęs Andrius Kubilius iš Briuselio vadovauja Europos gynybai?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.