Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie pabėgėlius

(4)

Pabėgėliai. Žodis, pastarosiomis dienomis kartojamas taip pat dažnai, kaip ir mantros apie pseudopandemiją ir paspirtukus bei skrydžius oro balionu prisileisti į save neaiškaus tirpalo, šviesuomenės vadinamo vakcina nedrįstantiems senjorams.

Mūsų Vyriausybės veiksmai šioje situacijoje yra daugiau, nei apgailėtini. Galiu tai drąsiai teigti, nes dvejus metus atstovavau Lietuvą Europos sąjungos Vidaus reikalų ir Teisingumo ministrų taryboje, kuri tuo metu daug dėmesio skyrė į Graikiją, Italiją ir kitas pietines Europos valstybes jūra plūstantiems milžiniškiems srautams pabėgėlių.

Mačiau, kaip tų valstybių vadovai aiškiai ir nedviprasmiškai rėmė prie sienos tuometinius ES vadovus, visiškai pagrįstai sakydami, kad tai ne jų, o visos ES problema, kuri turi būti sprendžiama greitai ir konkrečiai.

Nes siena yra visos Europos sąjungos.

Ką mes matome dabar? Vidaus reikalų ministrę, kuri per daugiau nei pusmetį taip ir nesuprato, kur papuolė, Užsienio reikalų anūką, norinti perkelti problemą ant Turkijos pečių ir Vyriausybės vadovę, dar visai neseniai tvirtinusią, kad ES yra ne ekonominė ar politinė, o vertybių (!) pagrindu sudaryta sąjunga.

Šiandien Lietuvoje jau turime daugiau nei pusantro tūkstančio pabėgėlių. Akivaizdu, kad jų daugės kasdien.

Ką į tai mūsų valdžia? Ji rado saliamonišką sprendimą - permesti problemą savivaldybėms. Viena šviesiausių Lietuvos merių Ausma Miškinienė kreipėsi į vyriausybę.

Ji rašo, jog liepos 9 dieną buvo lygiai savaitė, kai „Lazdijų ir kitos savivaldybės yra primygtinai prašomos, sutelkusios visas jėgas, spręsti valstybinio masto problemą - apgyvendinti ir rūpintis pabėgėliais".

„Apie šios problemos grėsmę centrinės valdžios atstovai spaudoje ir TV ekranuose kalbėjo jau kelis mėnesius.

Kad ir kiek kalbų ir TV reportažų būta, tačiau akivaizdu, kad atsakingos įstaigos ir tarnybos pasirengusios nebuvo, veiksmų plano neturi ir esamos situacijos šiuo metu suvaldyti vis dar nesugeba.

Akivaizdu, kad kiekviena uždelsta diena pabėgėlių problemas tik gilina", - rašo Lazdijų rajono merė A. Miškinienė.

Į mažą Makniūnų kaimą Dzūkijoje numatoma atgabenti ir apgyvendinti 150 nelegalių migrantų.

Jiems užleidžiama buvusi mokykla. Pačiame kaime gyvena 229 gyventojai, skelbia paskutinio surašymo duomenys.

Kas laukia kaimo gyventojų, ministre Agne Bilotaite?

Archyvų nuotr.

Nelegalių migrantų bus vos ne kas antras žmogus kaime. Jie, žinoma, gyvens laisvai, nebus juk užrakinti ir saugomi kariuomenės.

O norės jie ir gardesnio kąsnelio, ir velnio lašelių, ir geresnio daiktelio įsikūrimui ar kelionei į Europą, ir pasilinksminti.

Ką daryti vienišai kaimo moterėlei, garbaus amžiaus diedukui? Gal iškart užleisti trobą?

O gal tie visi auštrevičiai ir vėsaitės juos pas save į namus pasiimtų, kaip kažkada žadėjo?

Aš prisimenu, kai šviesios atminties močiutė pasakodavo, kai bėgo nuo rusų kariuomenės. Jie taip pat buvo karo pabėgėliai. Tempė ant savęs pačią brangiausią mantą, šeimos relikvijas.

Tikriausiai daugelis matė nuotraukas ar vaizdus, kaip vargšai žmonės pažliugusiais keliais bėga nuo karo ir svetimos kariuomenės.

O kaip gi atrodo nūdienos pabėgėliai? Tai daugiausiai jauni augaloti vyrai, apsirūpinę naujausiais mobiliais telefonais, neturintys su savim jokių daiktų ir atskridę į Baltarusiją lėktuvais.

Jų gabenimas yra puikiai organizuotas verslas, kuriame labai noriu tikėti nedalyvauja Lietuvos VSAT pareigūnai. Iki šiol mes net nežinojome, kokie kiekiai šių pseudopabėgėlių reziduoja Minske, nes Baltarusija pati sprendė šią problemą.

Šaltinių duomenimis ten jų yra iki pusantro milijono. Taigi, laikai laukia įdomūs.

Tai yra kaina, kuria mes su jumis mokame už nesugebėjimą sugyventi su kaimynais ir apgailėtiną bei jau farsu virstančią mūsų užsienio politiką, vykdomą Lietuvos anūko numeris vienas bei politinio klouno Žygio.

Mes turime savo paskirtą Baltarusijos „prezidentę", už kurios ištaigingą gyvenimą Vilniuje ir užsienio vojažus taip pat mokame mes su jumis. Netikite?

Paklausykite kankinio Protasevičiaus, nukabinto tiesiai iš dangaus po prabangių atostogų Graikijoje.

O juk jų opozicija visada sako tiesą. Šią savaitę anūko ministerija žengė dar toliau: konservatorių paskirtai Baltarusijos „prezidentei", kurios namuose buvo rasta 900 tūkstančių dolerių grynaisiais pinigais įrengta ambasada Lietuvoje, į ką oficialusis Minskas sureagavo sekančiai:

„Be kita ko, Minskas kaip kategoriškai nepriimtiną dalyką nurodė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pirmadienį akredituotą Baltarusių demokratinę atstovybę, taip suteikiant oficialų statusą Vilniuje dirbančiai Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos komandai."

Ir trečiadienį vyriausybė pagaliau apsisprendė: Lietuva statys tvorą. O kodėl ne kinų sieną?

Juk būtų galima nuplauti daug daugiau pinigų saviems.

Dar vieną kitą šimtą milijonų. Juk Viešųjų pirkimų įstatymas jau seniai nebegalioja. Ir negalios iki kadencijos pabaigos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder