Įdomus faktas, kuris šios beprotiškos Vilniaus valdžios skubos suprasti neleidžia, bet vis tiek yra įdomus

Kažkas neįtikėtino vyksta Vilniaus savivaldybėje, kur labai greitai, tad nesusipažinus (arba stebuklingai susipažinus) pritarta 280 milijonų eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Klausimą pirmiausiai svarstė savivaldybės Ekonomikos komitetas, kuriam pirmininkauja liūdnai pagarsėjęs Gediminas Jaunius.

Komitetas balsavo ir atmetė koncesijos sutarties projektą balsavimu 4:2, bet tada Jaunius pasinaudojo magiška pirmininko teise pakviesti balsuoti iš naujo ir antru bandymu rezultatas buvo 3:3.

Spėkit, kas tada lemia sprendimą? Pirmininko Jauniaus balsas. Taip afera praėjo komitetą. Tarybos balsavimą praėjo dar lengviau, 32 (iš 50 buvusių) balsavo už patys nežino ką ir vienas brangiausių Vilniaus plėtros projektų legalizuotas.

Archyvų nuotr.

Gediminas Jaunius  /  lrytas.lt nuotr.

Šioje vietoje norisi pasidalinti keliais, mano galva, labai taikliais Aleksandras Nemunaitis klausimais (minimaliai paredaguoti):

1) jeigu paties stadiono statybas (apie 56 mln eurų vertės) apmoka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kam mums visa šita koncesija ir krūva kitų sporto ir kultūros objektų toje vietoje?

2) ar tikrai savivaldybè gali sau leisti mokėti 97 mln + PVM už tuos papildomus objektus ir kaštų naudos analize pagrįstas jų reikalingumas ir vertė?

3️) kai net savivaldybės kontrolierius savo rašte rašo, kad yra rizika projektui brangti, neturėtų įpareigoti sprendimą priimančios savivaldybės numatyti priemones, kaip bus bandoma to išvengti?

4) ar normalu avansu planuoti branginti ir taip brangų projektą, didinant vietų skaičių nuo 15 iki 18 tūkstančių?

Kaštai / nauda

5) kas ir kokiais skaičiavimais gali garantuoti, kad šalia Akropolio pastačius stadioną, kelias futbolo aikštes, krepšinio sales, lengvosios atletikos ir bokso arenas ta miesto dalis bus pravažiuojama? Jeigu tokie skaičiavimai buvo, kokie nesuinteresuoti ekspertai juos vertino?

6) ar priimtina, kad koncesininkas pats neinvestuos į infrastruktūrą, priešingai, miestas turės skirti bent 35 mln. eurų jai užtikrinti?

7) ar priimtina, kad miestas kiekvienais metais privalės bent 15-20 dienų šį stadioną nuomoti įvairioms šventėms ir koncertams, už ką mokės po 6 mln. eurų?

8️) ar normalu, kad šiuo metu savivaldybė skolinasi už 0.4-0.5% ilgalaikiams įsipareigojimams, bet statant Nacionalinį stadioną skolinsis už 6.5% metinių palūkanų?

Gal tai objektyvios palūkanos, tačiau - vėlgi - kokia būtinybė verčia savivaldybę imtis šios investicijos?

Apskritai sekite Aleksandras Nemunaitis, jeigu jums įdomūs Vilniaus savivaldos reikalai, labai mažai žmonių, kurie taip nuosekliai sektų, kas daroma savivaldybės taryboje ir taip paprastai suprantamai ir kartais šmaikščiai pateikinėtų tai visuomenei.

P.S. Ir atsitiktinis įdomus faktas (fun fact), kuris šios beprotiškos Vilniaus valdžios skubos suprasti nei kiek nepadeda ir jokių išvadų daryti neleidžia, bet vis tiek yra įdomus: Švietimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės koncesijos sutartis sudaroma su investiciniu fondu Baltcap, kuriam priklauso įmonė Knowledge investment.

Ta pati įmonė 2020 metais buvo tiriama VMI (už nieką nenubausta).

Anksčiau ta pati įmonė vadinosi Krajama ir jos savininke 2017-2018 metais buvo Austėja Landsbergienė.

Ta pati įmonė, ją valdant Landsbergienei, 2018 metais nusipirko sklypą Kalnėnuose ir ten pastatė mokyklą, kurią išnuomojo tos pačios Landsbergienės Karalienės Mortos mokyklų tinklui.

Tada tą pačią dieną pasirašyta ir mokyklos pastato Kalnėnuose statybų sutartis, ir būsimos mokyklos nuomos Landsbergienės mokyklų tinklui (įmonei Kibirkštis) sutartis, ir Krajamos akcijų pardavimo Baltcap investiciniam fondui sutartis.

Tokia trumpa istorija.

Šiandien Baltcap - būsimo Nacionalinio stadiono statytojas.

Mažas pasaulis, - turbūt vienintelė išvada, kurią galima daryti. 

Archyvų nuotr.

VE.lt fotomontažas  / Austėja Landsbergienė

Raktažodžiai
Sidebar placeholder