„Tikiu mokslu“, „Galimybių pasas“, „Vertybinė užsienio politika“ ir kiti oksimoronai ar paradoksalūs šūkiai tėra esamos valdžios viešųjų ryšių produktai, neturintys nieko bendra su gyventojams ar visai valstybei naudingesniais ar išmintingesniais sprendimais. Toks veikimas yra šios valdžios modus operandi – pagrindinis veikimo metodas, kuriuo siekiama įtikinti gyventojus tuo, ko iš tiesų nėra.
Pamenate didžiulį spaudimą, susijusį su elektros rinkos liberalizacija? „Seniai lauktas pokytis“, „skubėkite pasirinkti tiekėją“ ir gaukite naudą iš kuriamos konkurencijos rinkoje. „Perlas energija“ ar “EGTO energija“ bankroto istorijos – geriausi vartotojų „gautos naudos“ pavyzdžiai.
Jei pridėsime tai, kad buvęs valstybės energetikos gigantas „Ignitis“ turi apie keturis penktadalius buitinių vartotojų elektros energijos rinkos – liberalizacijos fiasko tampa akivaizdus.
O visa elektros rinkos „liberalizacijos“ epopėja tampa panaši į nepriekaištingą dalinio „Ignitis“ privatizavimo priedangą. Kuomet šalies valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai yra maskuojami viešaisiais ryšiais – sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus.
Tai liūdina, nes valdžia turi rūpintis savo piliečiais ir taip įgyti pasitikėjimą.
Elektros rinkoje dalis vartotojų, nepasitikėdami valdžia, nusprendė nesirinkti tiekėjo ir pasilikti „garantiniame tiekime“. Pradžioje valstybė tokiems vartotojams nustatė 25 proc. elektros tiekimo kainos priedą. Poetu Donelaičiu perfrazuojant ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę – jei būrų nepavyksta privilioti meduoliu, padeda botagas. Stebiuosi, kad iki šiol neatsirado bylų dėl šio į baudą panašaus elektros kainos priedo – jo teisėtumas labai abejotinas.
O šią abejonę sustiprina vėlesnis šio kainos priedo mažinimas, atsižvelgiant į realius elektros tiekimo kaštus. Norą bylinėtis, spėju, sumažino palankios elektros kainos „garantinio tiekimo“ vartotojams. Be to, suprantu ir tai, kad visi skubame, bylinėjimasis brangus ir nervingas, o gyventojo sumokėtas į baudinę sankciją panašus kainos priedas – santykinai nedidelis, ženkliai mažesnis už galimas dideles bylinėjimosi išlaidas.
Tokiu atveju JAV seniai būtų suorganizuotas grupės ieškinys, žymiai sumažinantis bylinėjimosi kaštus kiekvienam vartotojui. Tik ne Lietuvoje – suorganizuoti grupės ieškinį Lietuvoje dėl ypač sudėtingo teisinio reguliavimo sunkiai įmanoma misija.
Bet grįžkime prie aktualiausio klausimo. Prieš kelias dienas Valstybės kontrolė nustatė, kad Energijos skirstymo operatorius (ESO) iš vartotojų susirinko 160 milijonų eurų daugiau, nei turėjo. Tiksliau, neinvestavo į infrastruktūrą tiek, kiek žadėjo ir kiek Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) iš vartotojų jai leido (papildomai) susirinkti pinigų toms investicijoms. Kai buvo nustatytas šis pažeidimas, ESO pateikė prašymą VERT išdėstyti šių sumų grąžinimą vartotojams 15 metų termine į ateitį. VERT tokį ESO prašymą patvirtino. Net 154 milijonai mūsų pinigų mus pasieks 2032-2036 metais! Įdomu, kiek mūsų iki to laiko išgyvensime: rūpestinga, visgi, ta mūsų valdžia. Valdžia, kuri rūpinasi iš dalies privačios ESO interesais labiau nei milijonų gyventojų. ESO privatus kapitalas nuo buvusių 7 proc. per pastaruosius kelerius metus išaugo iki beveik 30 proc., kurį valdo privatūs investuotojai per AB „Ignitis grupė“.
Pikta ne dėl to, kad privatūs investuotojai siekia kapitalo grąžos – išsimoka dividendus, siekia aukšto įmonės pelningumo. Pikta dėl to, kad valstybė prarado interesą šią strateginę grupę ir jos įmones tinkamai prižiūrėti ir reguliuoti. 2020-2022 metais AB „Ignitis grupė“ akcininkams išmokėjo beveik 263 mln. eurų dividendų. ESO skaičiai neatrodo ženkliai blogesni: štai, pavyzdžiui, 2020 metų grynasis pelnas – 69 mln. eurų, dividendams skirta 55 mln. eurų, o nepaskirstytas pelnas net – 197 mln.eurų.
Ar dar kyla klausimų, kieno interesai labiau ginami: šios iš dalies privačios įmonės ar mūsų? Visiems valdžioje vienodai į tą „aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį“ ar „veiksmingą teisių gynimą“. Tai – įstatymuose įtvirtinti principai, kurie elektros rinkoje, panašu, yra tapę dekoracijomis. Ar šiais įstatymo tikslais ir principais vadovaujasi už vartotojų teisių gynimą atsakinga VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba)? Primenu, ji ir patvirtino tą 160 mln. eurų grąžinimą per 15 metų. O gal čia įsikišti galėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, mūsų valstybėje koordinuojanti vartotojų apsaugą?
Kol mūsų valdžios vyrai ir moterys nesutaria, kada „gana yra gana“ arba kiek čia tų metų turėtume laukti iki mūsų pačių pinigų mums grąžinimo, savo skolas esame palikti „išsimušinėti“ patys. Tam, kad žinotumėte, kiek galite išsireikalauti, visų pirma yra būtina sužinoti, kiek Jums yra skolingas ESO, paklausimą siunčiant ESO ir Jūsų tiekėjui.
Pagal vartotojų teises reguliuojančius teisės aktus jie privalo atsakyti. Normalioje valstybėje vartotojų teises ginančios institucijos – VERT ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – turėtų užkirsti kelią bet kokiems ESO bandymams nepateikti konkrečių skaičių, tai yra “atsirašinėti”.
Šiame valstybiniame chaose savarankiškai reikalauti savo pinigų, turi galėti visi garantinio tiekimo vartotojai. Taip, tie patys, kurie neklausė valstybės institucijų „rinkos liberalizavimo“ vilionių. ESO iki šiol jiems išrašo sąskaitas už elektrą.
Sužinoję, kiek ESO skolinga Jums, šią sumą turėtumėte galėti įskaityti į Jūsų skolą. Tai yra ESO įsiskolinimu Jums dydžiu mažinti Jūsų skolą ESO už elektros tiekimą. Vadovaujantis civiliniu kodeksu, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies.
Kitaip tariant, užtenka Jūsų vienašališko pranešimo ESO apie tokį įskaitymą. Atkreipiu dėmesį, kad apie atliktą įskaitymą privalote pranešti ESO. Bendra skola vartotojams – išties labai didelė, viliuosi, ESO nepradės „laiko tempimo“ bylinėjimosi su savo vartotojais. Skolos visiems Lietuvos vartotojams istorijos nepaliksime. Sužinoję tikrąjį ESO skolos dydį Jums, sekite naujienas ir patarimus. Kai valdžia nesirūpina savo piliečiais, esame priversti pasirūpinti savimi patys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą