Jonas Vaiškūnas. Kovos dėl LRT galių: kas iš tikrųjų bijo pokyčių?

Pora žodžių dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XVP-1052. Visa kritikų laikysena (ir neigiama Teisės departamento išvada) nuneigiama tuo argumentu, kad teikiamas įstatymo projektas yra nukreiptas stiprinti LRT tarybos galias, vadinasi, ir pačios LRT galias.

Visuomeninį transliuotoją turi pagaliau pradėti valdyti LRT taryba atstovaujanti VISUOMENĘ, o ne tik vienvaldis direktorius. 

Jei kažkam atrodo, jog LRT tarybos galių stiprinimas yra visuomeninio transliuotojo silpninimas ir politikų įtakos LRT savivaldai didinimas, tai reikia žengti ir antrą žingsnį – keisti LRT tarybos sudarymo principus, – kad LRT taryba būtų sudaroma ne iš politinių jėgų o iš tikrų visuomeninių institucijų deleguojamų visuomenės atstovų (taip, kaip sudaroma Kultūros Paveldo, Etninės kultūros globos ir kitos tarybos).

Pagarba Vytautui Sinicai, kad Seimo posėdyje, prieš balsavimą už įstatymo projektą stiprinantį LRT tarybos teises ir galias, vienintelis aiškiai ir rišliai pasisakė kodėl tai svarbu.

O tie, kuriems tokie siūlymai ėmė spausti uodegą, sukruto, sujudo, ir visais balsais ėmė šaukti – dangus griūna! Politinė srovė, užvaldžiusi VT (visuomeninį transliuotoją), išsigando kitos politinės srovės.

Metas peržiūrėti LRT tarybos teises ir galias, bei jos sudarymo taisykles. Visuomenę LRT turi atstovauti įgali, savarankiška ir tikrai VISUOMENINĖ Taryba, nepavaldi jokioms politinėms srovėms.

Šiuo klausimu verta dėmesio Dariaus Kuolio reminiscencija iš 2024 m.:

Autorius yra Alkas.lt vyr. redaktorius, publicistas, leidėjas, muziejininkas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder