Petras Gražulis

Kagėbistai Lietuvoje saugomi kaip „aukso fondas“

(4)

Seimas antradienio posėdyje atmetė peticiją, kuria prašyta išslaptinti bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinusių ir užregistruotų asmenų duomenis. Dalis Seimo narių nesuprato, kiek dar reikės slėpti šią informaciją nuo visuomenės ir kam tai naudinga. Seimo salėje nuskambėjo ir Vytauto Landsbergio bei Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavardės.

Atmesti gyventojų peticiją Seimui savo išvadoje pasiūlė pati Peticijų komisija.

Argumentuojama, jog analogiškų pasiūlymų Seime jau buvo ne vienas. „Teisės departamentas, vertindamas šiuos projektus, laikėsi pozicijos, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio jie yra savanoriškai prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui (konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams", - rašoma komisijos išvadoje.

Pareiškėjų peticijos grindžiamos Konstitucijos 25 straipsniu, kuris garantuoja teisę nekliudomai gauti informaciją, tautos teise „žinoti ne tik savo didvyrius, bet ir išdavikus".

Tačiau komisija priminė, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog „informacijos laisvė nėra absoliuti ar viską apimanti, nes naudojantis ja susiduriama su tokiais reikalavimais, kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini, kad apsaugotų konstitucinę santvarką, žmogaus laisves ir teises.

Todėl įstatymais gali būti nustatomi informacijos laisvės apribojimai." Nors toks išaiškinimas paskelbtas beveik prieš 30 m. - 1996 m.

Peticijose baimintasi, kad tiek prisipažinusieji, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius, taip pat ir jų artimieji gali būti pažeidžiami ir šantažuojami, grasinant atskleisti tiesą, o prasidėjusio karo sąlygomis tokie asmenys gali būti priversti atlikti veiksmus, naudingus karą Europoje pradėjusiai valstybei. Todėl nepaskelbus bei neįvardinus visų šių asmenų kyla reali grėsmė nacionaliniam saugumui.

Tačiau Peticijų komisija tikina, kad siūlomo įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Seimo narys Petras Gražulis klausė, kodėl dangstomasi Konstitucija? „Gal tarp jūsų daug kagėbistų ir enkavėdistų? Ko jūs bijote ir kodėl taip juos saugote?

Komunistų nesaugote, o kagėbistai yra kažkoks „aukso fondas". Tarp jūsų išaiškėjo jau nemažai komunistų, gal kažkas yra giliau?" - klausė Seimo narys.

Konservatorius Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis atsakė, kad su tarnybomis nebendradarbiavo: „Aš čia vienas ir galiu prisiekti, kad su struktūromis tikrai neturėjau jokių reikalų."

Robertas Šarknickas irgi dėstė nesuprantantis, kodėl tiek metų šie dalykai slepiami. „Juo labiau kad tiek vienoje, tiek kitoje kadencijoje buvo teikiami siūlymai, kad informacija būtų atverta ir tai būtų sutvarkyta.

Kai kurios valstybės po 1990 m. susitvarkė ir nieko tokio neįvyko. Kiek metų galima dar tempti šią gumą?

Juk bendradarbiavo 160 tūkst. žmonių", - sakė R.Šarknickas.

Agnė Širinskienė sakė, kad apie teisėtus lūkesčius buvo diskutuojama ne kartą.

„Kai žmonės prisipažino apie savo darbą KGB, jiems buvo pažadėtas tikrai ne 75-erių metų laikotarpis, kaip yra dabar. Jiems buvo pažadėta įslaptinti informaciją tiek, kiek reikalauja Valstybės paslapčių įstatymas visiškai slaptos informacijos saugojimo atveju. Tai yra tuo metu numatytiems 25-eriems metams.

Vėliau, matant, kad saugojimo laikas baigiasi, buvo keičiamas įstatymas ir terminas dar kartą pratęstas.

Bet valstybė žmonėms įsipareigojo jų paslapties gavimo metu saugoti paslaptį ne ilgiau nei 25-erius metus. Tie metai jau praėjo.

Tad nereikia manipuliuoti informacija", - sakė A.Širinskienė.

P.Gražulis prisiminė, kad buvę specialiųjų tarnybų bendradarbiai įslaptinti Vytauto Landsbergio iniciatyva: „O gal jis pats save užslaptino tokiu būdu? <...>

Bijote, nes manau, kad jeigu išslaptintume, rastume labai nemažai aukštose pareigose esančių konservatorių, buvusių kagėbistų ir enkavėdistų.

Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen senelis, atvažiavęs su tanku į Lietuvą, okupuoti Lietuvą, tėvas KGB rezervistas.

Taip, vaikai neatsako už tėvų klaidas. Bet kada išdrįs Seimo pirmininkė ateiti čia ir pasakyti, kad nepritaria savo senelio ir tėvo padarytiems nusikaltimams Lietuvai.

To nėra. Tai gal ji pritaria?"

Komisijos pirmininkui E.Pupiniui teko parlamentarams priminti, kad įprastai asmenys, kandidatuojantys į svarbias pareigas, yra išviešinami: „Jeigu kažkas kandidatavo į EP, Seimą, kitas struktūras ir patys neprisipažino, jie yra privalomai išviešinami".

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder