Karybos ekspertai Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas: prasideda lemiamas Ukrainos-Rusijos karo etapas

Strateginės aplinkybės

Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Aleksandras Pavliukas skelbia kritinio karo Ukrainoje etapo pradžią. Pasak kariškio, karo eiga paaiškės per artimiausius du mėnesius. Manoma, kad Kremlius, visgi, sumanė šturmuoti Kijevą, todėl Ukrainos sostinės gynybai bus skiriamas pagrindinis dėmesys.

Nors mes manome, jog Kijevo šturmas yra beprotybė ir strateginė klaida, Maskvos balvonai, panašu, prarado sveiko proto likučius ir pasirengę stačia galva kristi į prarają.

Tuo tarpu Ukrainos pajėgos ruošiasi sostinės gynybai, dalį frontui skirtų brigadų dislokuojant Kijeve. Kaip skelbiama, pagrindinė sostinės gynimo problema – ne žmonių, o amunicijos trūkumas.

Maskovijos orda vakar mėgino prasiveržti ir Charkovo kryptimi. Ukrainos pasienyje vyko aršūs mūšiai, rusams pavyko pralaužti fronto liniją. Tačiau ukrainiečiai driskių pulkus išgrūdo namo, Rusijos puolimas buvo sustabdytas. Teigiama, jog tokiu būdu Kremlius mėgino sukurti 10 kilometrų gylio buferinę zoną Ukrainos teritorijoje.

Tuo tarpu JAV pareigūnai skelbia, kad Rusija nori pasinaudoti situacija, kol Ukraina laukia naujų ginklų ir pasiekti kuo daugiau naudos.

Klausimas – kokios?

Ši Maskvos desperacija dvokia ne kuo kitu, o Putino režimo svilėsių kvapu. Kremliaus gauja neriasi iš kailio, siekdama užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, galbūt Kijevą ir Charkovą, manydama, kad pastangos bus prilygintos kovai su Vakarų demonais. Vos įžvelgiamo laimėjimo atveju bus skelbiama, kad vieniša Rusija sėkmingai kovėsi su 55 „fašistiniais režimais“, pralaimėjimo – jog nuožmus priešas sustabdytas ir neįleistas į Rusijos teritoriją.

Geopolitine prasme – tai nulio vertos pastangos, tęsiant Rusijos, kaip valstybės sunaikinimą / susinaikinimą.

Rusija, Putino asmenyje, siekusi sukurti daugiapolį pasaulį, kuriame Maskva atliktų vieną pagrindinių vaidmenų, dingsta iš politinio žemėlapio. Pagrindinių vaidmenų atlikėjais tampa JAV, ES ir Kinija. Bloomberg skelbia, jog (ne Rusija) Kinija atgaivino Šaltojo karo laikų susiskaldymą Europoje, supriešindama Europos rytus su vakarais.

ES ir Kinijos lyderiai apsikeitė kaltinimais dėl nesąžiningos prekybos politikos ir manipuliacijų Ukrainos karu, tačiau finale Paryžius ir Pekinas pasirašė 18 dvišalių bendradarbiavimo sutarčių.

Nors ES lyderiai ir Europos Komisijos vadovė Uršulė von der Lein pareiškė, kad Pekinas gali nutraukti kruviną karą Ukrainoje, Si Dzinpingas įžūliai pareikalavo nespausti Kinijos šiuo klausimu.

Taigi, prasideda, tiksliau įsisiūbuoja, didysis geopolitinis žaidimas – pasaulio galios centrų perstumdymas. Rusijos šiame žaidime nėra. Tai mums labai gerai. Tačiau ateina ne mažesnis pavojus – Kinija. Reikės išmokti gyventi ir su naujomis grėsmėmis, nepamirštant, žinoma, Rusijos.

Reikšmingi postūmiai

Vizito Vengrijoje metu, Kinijos vadas Si Dzinpingas labai gyrė Orbaną bei jo vykdomą „nepriklausomą“ užsienio politiką. Si paragino Budapeštą vadovauti regiono santykiams su Kinija. Kinijos valdovas pažadėjo sukurti Vengrijoje platinamų produktų infrastruktūrą, pastatyti gamyklas. Kinų investicijos Vengrijoje – ne naujiena. Draugai iš rytų padėjo modernizuoti senstantį šalies geležinkelių tinklą.

Tuo tarpu Belgrade Kinijos lyderis buvo sutiktas kaip išvaduotojas, miniai mojant raudonomis vėliavytėmis. Įdomu tai, jog Si Dzinpingas atvyko į Serbiją per 1999 metų NATO atakos prieš Kinijos ambasadą metines. Tada amerikiečių raketos pražudė tris Kinijos žurnalistus. Ir nors anuometė JAV prezidento Bilo Klintono administracija pripažino klaidą, Si pažadėjo „niekada nepamiršti“ šios atakos. Dzinpingo teigimu, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios Kinijos – Serbijos laisvosios prekybos sutartis.

Būtent šie Pekino ėjimai yra tikroji Kinijos invazija į Europą, palaipsnis jos valgymas, stengiantis išstumti ir mažinti JAV įtaką. Dėl to Pekinui naudingi karai Ukrainoje, Gazoje, kad Vašingtonas ir sąjungininkai būtų užsiėmę „konfliktų stabilizavimui“ ir mažiau skirtų dėmesio pagrindiniam priešininkui – Kinijai. Vengrijos ir Serbijos pavyzdžiai demonstruoja, kaip meistriškai Pekinas perima Rusijos įtakoje buvusias šalis ir jas pasičepsėdamas doroja.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Džosepas Borelis pareiškė, kad vienintelė efektyvi „taikos fomulė“ karui užbaigti yra Volodymyro Zelenskio planas. Kinijos taikos planas gi esą tik svarstymų ir minčių rinkinys.

Pripažinkime. Norite tai ar ne, bet realybė yra tokia, kad Putinas nuolat kartoja: „Aš turiu karinių tikslų, ir kol aš nepasieksiu tų karinių tikslų, aš tęsiu kovą, taikos planai yra gerai, bet jums reikia žmogaus, kuris nori pasikalbėti apie taiką“, – teigia Borelis. Vyriausiasis ES diplomatas akcentavo, kad Kinija yra pagrindinis svertas, galintis priartinti taiką Ukrainoje. Pekinas tai puikiai supranta. Tačiau kol kas šantažuos ir baugins Europą, išnaudodamas Kremlių, kaip pasiutusį šunį, o Maskvą gąsdins pralaimėjimu, nes prisukus energetinius kranelius ir karinių komponentų tiekimą, Rusijos laukia staigus krachas.

Kinų drakono šliaužiojimas po Europą, už pavadžio laikant kruviną Rusijos mešką, draskančią Ukrainą, yra akivaizdus mėginimas įvesti pasaulyje naują tvarką. Naują Kinijos dominavimo epochą.

Ir visgi pasikartosime, jog jei Vakarai būtų žaibiškai smogę Kremliui į dantis ir sustabdę karą Ukrainoje, Pekinas šiandien nešeimininkautų Europoje, kaip nuosavame prieškambaryje.

Veiksmai ant žemės

Intensyvėja kariniai veiksmai Charkovo, Avdijivkos kryptyse ir kituose ruožuose. Rusai puola iš visų jėgų. Driskiai gilina ir plečia pleištą, „įkaltą“ užgrobus Očeretinę.

JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kirbis mano, kad Rusija gali nelaukti vasaros ir stengsis pasiekti pažangos artimiausiomis savaitėmis. Logiška. Rusai skuba, nes skuba ir JAV. Kirbio teigimu, sulaukusi pilnos paramos, Ukraina galės atlaikyti Rusijos atakas ir apsiginti nuo išpuolių.

Fronto linijoje įvyko 104 koviniai susirėmimai.

 Lietuvoje 

„Prasisuko“.

Nors rinkimų karštinėje vis dažniau ištraukiama nelegalaus ir galimai nusikalstamo verslo Rusijoje korta, ji dalies bendrapiliečių neveikia. Tiesiog neveikia ir taškas.

Kodėl?

O todėl, kad po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo, tūkstančiai verslininkų ir buvusių turginių prekiavo, „stumdė“ metalą, spiritą,„varionkes“, auksą, kavą, trąšas ir kitus reikalus su Rusija, ir nepaisant Kremliaus grūmojimų bei blokadų, toks „biznis“ buvo laikomas drąsa ir gebėjimu „prasisukti“.

Per trisdešimt keturis metus niekas nepasikeitė daugybės bendrapiliečių ir politikų galvose, įskaitant dešiniuosius ir kairiuosius – biznis su rusais iki šiol didelės grupės žmonių yra laikomas sėkmės formule.

Natūralu, kad esant tokiai mentalinei patirčiai, kompromituojančios „bizniauja su Rusija“ schemos gali nesuveikti arba suveikti priešingai – „ot maladiec – net tokiomis sąlygomis gali prasisukti“.

Nieko nepadarysi – tai faktas, kaip blynas arba neištrinamas postboševikinis mentalitetas.

Problema išsispręs tik išnykus šias kremlines tradicijas puoselėjusioms kartoms.