Laimonas Jakas

Laimonas Jakas: negi Švedija ir Suomija stotų į NATO jei ji griuvinėtų? Ne

(4)

Lietuvos kraštą dienraščiuose pastoviai vis periodiškai sudrebina bauginančios antraštės apie NATO likimą, karo grėsmę ir baimę. Kyla klausimas, ar tokiai kuriamai baimei ir padėčiai tikrai yra pagrindo. Atsakymo reikia ieškoti ne baugiuose žodžiuose ar antraštėse, o faktuose, kurie aiškiai parodo atsakymą.

Dar neseniai nuvilnijo sėkminga žinia, jog Švedijos prisijungimui prie NATO bloko neliko jokių kliūčių. Kad geriau suprasti, kokia iš tiesų yra padėtis, reikia blaiviai vertinti kelis svarbius faktus, įvertinti skaičius, o nepasikliauti pakankamai silpnomis bauginančias antraštes ir išvedžiojimus, dažnai laužtais iš piršto.

Faktas 1. NATO blokas plečiasi ir stiprėja Baltijos jūros saugumas

Šiandien NATO yra kaip niekada stipri ir vieninga. Tai yra faktas, kuris nepaneigiamas dėl kelių aplinkybių, NATO padidėjo Suomijos įstojimu ir jau artimiausiu metu prisijungs Švedija. Ką tai reiškia mums? Švedija ir Suomija pakankamai efektyviai prisideda užtikrinant Baltijos jūros regiono apsaugą ir kontrolę kartu su Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Danijos ir Nyderlandų laivynu. Greitą palaikymą iš Vakarų, Šiaurės ir už Baltijos jūros Rytuose, kuri nėra tokia didelė, akivaizdžiai Riboja Rusijos galimų manevrų laisvę, todėl puolimo netikėtumo faktorius yra menkas.

Vien Švedijos kariuomenės mobilizacinis resursas sudėjus vyrus ir moteris sudaro 5,7 milijonus asmenų nuo 18 iki 47 metų, kurių tinkamumas tarnybai beveik nekinta ir siekia 3,6 milijono. Švedijos laivynas yra modernus ir pakankamai gausus. Jame per pusantro šimto didesnių karinių laivų, iš jų – penki povandeniniai laivai. Suomijos visų rūšių karines pajėgas sudaro 22 000 aktyvių karių bei 216 000 rezervo karių. Todėl vėlgi skaičiai kalba apie save. O NATO laivyno pajėgumai ženkliai padidėja bendrame Baltijos jūros regione.

Faktas 2. NATO bendras blokas beveik 5 kartus lenkia Rusijos pajėgas

Norint blaiviai įvertinti rizikas, būtina suvokti kelis momentus, kad NATO bendros pajėgos be Švedijos įstojimo jau lenkia penkis kartus Rusijos pajėgas, o tai reiškia, kad prisijungus Švedijai blokas pastiprės beveik 24 400 aktyvių karių (karo metu 64 000 aktyvių karių) ir 32 900 karių rezerve, iš Suomijos atitinkamai 24 000 aktyvių karių (karo metu 280 000 aktyvių karių) ir 870 000 rezerve. Tad pridėjus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos pajėgumus bei sąjungininkių įsipareigojimus bei esamus karius neskaitant esamų kitų valstybių NATO pajėgų Rytų flange, kol Rusija yra įstrigusi Ukrainoje, karo tikimybė visiškai lygi nuliui.

Duomenys: https://www.statista.com/statistics/1293174/nato-russia-military-comparison/

Faktas 3. Žvalgybos veikla ir žvalgybiniai pajėgumui leidžia nuspėti realią grėsmę

Lietuvoje ir kitose NATO flango valstybėse nėra nė menkiausios užuominos, jog Rusija telktų pajėgas prie Rytinio flango sienos. Faktas, kad NATO žvalgybos tinklas yra efektyvus ir geba pamatyti tokius pajėgų judėjimus, kas nutiko Ukrainos 2022 m. vasario 24 d. aktyvaus užpuolimo atveju.

NATO aljansui grėsmes vertina efektyvi žvalgyba ir kariškiai, todėl akivaizdu, jog esame saugūs, o ir narės iš anksto gebės reaguoti. Po 2022-02-24 Rusija jau išnaudojo siurprizo ir netikėtumo kortą Ukrainos užpuolimo metu, todėl NATO vertina labai griežtai bet kokį judesį. Todėl dėmesys karių judėjimui pasienyje yra ypač didelis ir žvalgybinių duomenų perdavimas ir reakcija NATO daliniams, vadovybei yra garantuota, todėl mūsų pajėgos geba efektyviai suderinti veiksmus bei tikrai sugebės atgrasyti Rusijos galimas grėsmes.

Rusija niekaip negali užpulti Lietuvos be sutelktų pajėgų. O vien žodžiais bauginimai yra sena Rusijos retorika, kuri jau ne tik kad turi būti žinoma, bet ir ganėtinai pasenusi. Kuomet NATO žvalgybos duomenys patvirtins, jog prasidėjo Rusijos pajėgų telkimasis, tuomet atitinkamai bus bent pagrindas svarstyti grėsmės realumą.

Rusijai invaziją į NATO Rytinį flangą nepakaktų 200 000 karių kaip kad Ukrainos atveju, o prireiktų mesti kur kas didesnes pajėgas vien dėl to, jog toks rovimasis į priekį sulauktų efektyvaus NATO oro, sausumo ir jūrų pajėgų atsako. Paprastai kare skaičiuojama, jog mieste sėkmingai operacijai reikia karių santykio 9:1, o lygumose – 3:1, t.y. Rusija turėtų sutelkti vidutiniškai nemažiau 5 kartus daugiau pajėgų nei yra visame NATO Rytiniame flange tam, kad galėtų pajudėti iš vietos.

Nesunku yra tai įvertinti ir apskaičiuoti, kiek Rusijai reikėtų pajėgų, kad būtų daromas toks ėjimas. Sudėkime Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos aktyvias pajėgas bei rezervą ir matysime, jog Rusijai pasiruošti tokio masto konfliktui yra praktiškai neįmanoma užduotis dėl resursų ir reikštų susinaikinimą. Viso bendras NATO valstybių (Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos) aktyvių karių skaičius sudaro virš 296 350, o karo metu invazijos atveju jis išaugtų iki 2 208 850 karių.

Faktas 4. Rusija neturi pajėgumų kovoti su NATO

Rusija neturi pajėgumų kovoti ne tik kad su NATO, bet ir su NATO Rytiniu flangu. Kaip ir minėjau, karių santykis yra reikalingas tam, kad būtų veiksmingai įvykdyta ataka, o jos sėkmė skaičiuojama karių ir karinės technikos, amunicijos skaičiumi. Taigi, vien Rytiniame flange puolimui Rusijai reikėtų sutelkti vien tik 1 481 750 karių, be to, rezerve turėtų turėti dar 11 400 000 karių. Karo grėsmė yra labai maža dėl paprasto aspekto, aptariamo toliau.

Patikrinkime, ką skelbia vieši duomenys apie Rusijos aktyvią kariuomenę ir jos rezervo galimybes. Rusija aktyvi kariuomenė ir rezervas, kuri išmėtyta per visą jos teritoriją sudaro 1 320 000 karių, o rezervas siekia tik 2 000 000 karių (Nekalbant apie nukraujavimą ir pajėgas Ukrainos fronte). Vadinasi Rusija, iš esmės norėdama pulti NATO Rytinį flangą, turėtų visą aktyvią kariuomenę ir rezervą įskaitant Ukrainos fronte pajėgas sutraukti prie NATO Rytinio flango sienos. Ko realiai padaryti nėra nei logistinių, nei ginkluotės, nei žmogiškųjų išteklių, nei galimybės, nes turi gintis Ukrainoje.

Tad Rusijai įveikti NATO nėra jokių šansų, o ir noro susinaikinti tikrai nėra. NATO kaip gynybinis blokas yra pajėgus atremti labai didelius smūgius, todėl tikimybė, jog Rusija puls Lietuvą artimiausius 10-20 metų yra labai maža. Suomija ir Švedija nori būti NATO šeimoje, kadangi supranta NATO jėgą, galią ir potencialą, paremtą galia, kurią sudaro resursai (žmogiškieji, technikos, logistikos, amunicijos).

Prie byrančio bloko juk niekas nesijungtų, todėl akivaizdu, jog NATO buvo, yra stipri ir bus dar stipresnė, kadangi (1) atnaujinama ginkluotė, (2) ruošiame rezervai, (3) didėja narių skaičius bei (4) ženkliai išaugo kariniai biudžetai ir (5) stipri ekonomika.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder